Bažnyčia nėra politinė partija, nei socialinė ideologija, nei pasaulinė santarvės ar materialinės pažangos organizacija, nors Ji ir pripažįsta šių ir kitų veiklų kilnumą. Bažnyčia visada atliko ir atlieka didžiulį darbą dėl tų, kuriems reikia pagalbos; dėl tų, kurie kenčia; dėl visų, kuriems tenka susidurti su vienintelio tikrojo blogio – nuodėmės – pasekmėmis. Ir visiems ‒ ko nors stokojantiems ar manantiems, kad mėgaujasi žemės gėrybių gausa, ‒ Bažnyčia skelbia esminę, neginčijamą tiesą: mūsų likimas yra amžinas ir antgamtinis, mes būsime išgelbėti visiems laikams tik per Jėzų Kristų, net ir šiame gyvenime tik Jis vienas gali suteikti mums tikrą ramybę ir laimę.

Dabar prašykite kartu su manimi mūsų Viešpaties Dievo, kad mes, katalikai, niekada nepamirštume šių tiesų ir pasiryžtume jų laikytis gyvenime. Katalikų Bažnyčiai nereikia žmonių pritarimo, nes Ji yra Dievo kūrinys.

Parodysime, kad esame katalikai, per savo šventumo vaisius, nes šventumas nepripažįsta sienų, tai nėra kokios nors uždaros žmogiškos interesų grupės paveldas. Mes parodysime, kad esame katalikai, jei melsimės, jei nuolat kreipsimės į Dievą, jei visada ir visur stengsimės būti teisingi pačia plačiausia šio žodžio prasme – nors mūsų laikais jis neretai vartojamas materialistiškai, ir klaidingai – jei mylėsime ir ginsime asmeninę kitų žmonių laisvę.

Priminsiu jums dar vieną aiškų Bažnyčios katalikiškumo ženklą: tai ištikimai saugomi ir teikiami sakramentai, tokie, kokius įkūrė Jėzus Kristus, be iškraipymų ir nedorų bandymų juos psichologiškai ar sociologiškai sąlygoti. Kadangi „niekas negali nustatyti to, kas yra kito galioje, o tik tai, kas yra savojoje galioje. Kadangi žmogaus pašventinimas yra pašventinančio Dievo galioje, ne žmogui skirta savo nuožiūra nustatyti, kokie dalykai jį pašventina, bet tai turi būti nustatyta dieviškuoju potvarkiu“³¹. Galbūt šiuos bandymus atmesti sakramentų esmės visuotinumą būtų galima pateisinti, jei kalbėtume apie paprastus ženklus, simbolius, kurie veiktų pagal prigimtinius suvokimo ir supratimo dėsnius. Tačiau „Naujojo Įstatymo sakramentai kartu yra ir priežastys, ir ženklai. Todėl įprasta teigti, jie nuveikia tai, ką išreiškia. Todėl jie visiškai išlaiko sakramento prasmę, jei yra skirti tam, kas šventa, ne tik kaip ženklai, bet ir kaip priežastys“³².