Pradžioje norėčiau jums priminti šv. Kiprijono žodžius: „Visuotinė Bažnyčia suvokiama kaip tauta, kurios vienybę sudaro Tėvo, Sūnaus ir Šventosios Dvasios vienybė“¹. Todėl nesistebėkite, kad šią Švenčiausiosios Trejybės šventę pamokslas bus apie Bažnyčią; juk Bažnyčia giliai įsišaknijusi į esminį mūsų katalikiškojo tikėjimo slėpinį ‒ vieno Dievo trijuose asmenyse slėpinį.

Bažnyčia susitelkusi Trejybėje – toks visada buvo Bažnyčios Tėvų supratimas. Įsiklausykite, kokie aiškūs šventojo Augustino žodžiai: „Dievas gyvena savo šventovėje – ne tik Šventoji Dvasia, bet ir Tėvas bei Sūnus... Todėl šventoji Bažnyčia yra Dievo šventovė, visos Trejybės šventovė“².

Kitą sekmadienį, vėl visi kartu susirinkę, panagrinėsime dar vieną nuostabų šventosios Bažnyčios aspektą, matomą žodžiuose, kuriuos netrukus tarsime giedodami tikėjimo išpažinimą ir išreikšdami savo tikėjimą į Tėvą, Sūnų ir Šventąją Dvasią. Sakome: et in Spiritum Sanctum. O paskui: unam, sanctam, catholicam et apostolicam Ecclesiam³; išpažįstame, kad Katalikų Bažnyčia yra viena vienintelė, šventa, visuotinė, apaštalinė.

Visi, kurie iš tiesų myli Bažnyčią, geba rasti ryšį tarp šių keturių žodžių ir paties didžiausio mūsų šventojo tikėjimo slėpinio ‒ Švenčiausiosios Trejybės. „Mes tikime vieną, šventą, visuotinę ir apaštalinę Dievo Bažnyčią, kurioje priėmėme tikėjimą; pažįstame Tėvą, Sūnų ir Šventąją Dvasią ir esame pakrikštyti vardan Tėvo, Sūnaus ir Šventosios Dvasios“⁴.