Dabar suprantate, kodėl negalima atskirti regimosios Bažnyčios nuo neregimosios. Bažnyčia kartu yra ir mistinis, ir teisinis kūnas. „Bažnyčia yra Kūnas, todėl ji regima akimis“¹⁴, mokė Leonas XIII. Regimajame Bažnyčios kūne matyti visi ją sudarančių šios žemės žmonių vargai, dvejonės, išdavystės. Bet Bažnyčia yra kur kas daugiau. Ji nesusilieja su žmonių klystkeliais: priešingai, ir mūsų dienomis Jai netrūksta dosnumo, didvyriškų poelgių, šventųjų, kurie gyvena tyliai ir su džiaugsmu tarnauja savo tikėjimo broliams bei seserims ir visoms sieloms.

Be to, turėkite omenyje, kad net jei bailumo būtų kur kas daugiau nei drąsos, vis tiek išliktų aiški ir nepaneigiama mistinė tikrovė, nors savo pojūčiais to ir nesuvokiame – tai Kristaus Kūnas, pats Mūsų Viešpats, Šventosios Dvasios veikimas, meilės kupinas Tėvo artumas.

Todėl žmogiškoji ir dieviškoji Bažnyčios pusės yra viena nuo kitos neatskiriamos. „Tai dieviška bendrija savo kilme, antgamtinė savo tikslu ir priemonėmis tam tikslui tiesiogiai pasiekti; bet kadangi ją sudaro žmonės, Ji taip pat yra žmonių bendrija“¹⁵. Bažnyčia gyva ir veikia pasaulyje, bet Jos tikslas ir galia yra ne žemėje, o Danguje.

Sunkiai apsiriktų tie, kurie charizmatinę Bažnyčią – esą tikrai įkurtą Kristaus – mėgintų atskirti nuo juridinės arba institucinės, kuri neva tėra žmonių kūrinys, tiesiog istorinių aplinkybių rezultatas. Bažnyčia yra tik viena. Kristus įkūrė vieną vienintelę Bažnyčią: regimąją ir neregimąją, turinčią aiškią sandarą ir hierarchiją, dieviškąja teise pagrįstą pamatinę struktūrą ir gilų antgamtinį gyvenimą, kuris ją įkvepia, palaiko ir teikia gyvybę.

Negalima pamiršti, kad, kurdamas Bažnyčią, „Viešpats Ją sumanė ir sudarė ne kaip keleto panašius bruožus turinčių, bet skirtingų bendruomenių visumą, be saitų, kurie darytų Bažnyčią nedaloma ir vienintele… Kai Jėzus Kristus kalba apie šį mistinį statinį, mini tik vieną Bažnyčią, savo Bažnyčią: „aš pastatysiu savo Bažnyčią“ (Mt 16, 18). Bet kuri kita, kuri būtų sugalvota, įkurta ne Jo, negali būti tikroji Jo Bažnyčia“¹⁶.

Kartoju: tikėjimo. Stiprinkime savo tikėjimą, melskime jo Švenčiausiosios Trejybės, kurios šventę šiandien švenčiame. Gali nutikti įvairiausių dalykų, tačiau triskart šventas Dievas niekada nepaliks savo Nuotakos.