Išbandymo metas

Sunku būtų apsakyti, kiek kartų išsipildė šie pranašiški Apaštalo žodžiai. Bet tik aklas nepastebėtų, kad pasitvirtino jie kone pažodžiui. Atmetamas mokymas apie Dievo įstatymą ir Bažnyčios įsakymus, iškraipoma palaiminimų prasmė, į juos žvelgiama per sociopolitinę prizmę, o tie, kurie stengiasi būti nuolankūs, romūs ir tyros širdies, laikomi neišmanėliais ar atavistiškais praeities gynėjais. Nebepakeliamas skaistybės jungas, išsigalvojama tūkstančiai būdų, kaip pasišaipyti iš dieviškų Kristaus nurodymų.

Yra vienas visa apibendrinantis požymis – tai noras pakeisti antgamtinius Bažnyčios tikslus. Teisingumas kai kurių žmonių jau suprantamas ne kaip šventas gyvenimas, o kaip nuožmi politinė kova, daugiau ar mažiau nuspalvinta marksizmo pasaulėžiūros, niekaip nesuderinamos su krikščioniškuoju tikėjimu. Išsilaisvinimas, jų nuomone, tai ne kiekvieno žmogaus asmeninė kova, siekiant išvengti nuodėmės, bet visos žmonijos užduotis, kuri pati savaime gali būti kilni ir teisinga, bet ji neturės reikšmės krikščioniui, jei sumenkins vienintelį esminį žmonijai reikalingą dalyką³⁵ – amžiną kiekvienos sielos išgelbėjimą.