Sūniška meilė Bažnyčiai

Šiandien labai svarbu garsiai pakartoti šv. Petro žodžius Jeruzalės įtakingiesiems: „Jėzus yra akmuo, kurį jūs, statytojai, atmetėte ir kuris tapo kertiniu akmeniu. Ir nėra niekame kitame išsigelbėjimo, nes neduota žmonėms po dangumi kito vardo, kuriuo galėtume būti išgelbėti“³⁸.

Taip kalbėjo pirmasis popiežius, uola, ant kurios Kristus, vedamas sūniško atsidavimo Viešpačiui ir rūpesčio ta maža kaimene, kuri Jam buvo patikėta, pastatė savo Bažnyčią. Iš Petro ir kitų apaštalų pirmieji krikščionys perėmė švelnią meilę Bažnyčiai.

Bet ar jaučiate, kiek mažai pagarbos tėra kasdienėse kalbose apie mūsų Šventąją Motiną Bažnyčią? Tikra paguoda skaityti senųjų krikščionių Tėvų žodžius, kupinus begalinės meilės Kristaus Bažnyčiai! „Mylėkime Viešpatį, mūsų Dievą, mylėkime Jo Bažnyčią, ‒ rašo šv. Augustinas. – Jį ‒ kaip Tėvą, Ją – kaip Motiną. Te niekas nesako: „Žinoma, aš garbinu stabus, prašau žiniuonių ir burtininkų patarimų, bet neapleidžiu Dievo Bažnyčios, aš – katalikas.“ Liksite šalia Motinos, bet įžeisite Tėvą. Kiti kalba maždaug taip: „Dievas nuo to teapsaugo; aš neprašau burtininkų patarimų, neklausinėju žiniuonių, nesidomiu šventvagiškais ateities spėjimais, negarbinu demonų, netarnauju akmeniniams dievams, bet priklausau Donato partijai.“ Kas jums iš to, kad neįžeidėte Tėvo, jeigu Jis atkeršys už Motiną, kurią įžeidžiate“³⁹. O šv. Kiprijonas yra dar trumpiau pasakęs: „Tas, kuris Bažnyčios nelaiko savo Motina, negali Dievo laikyti savo Tėvu“⁴⁰.

Šiais laikais daug žmonių nenori klausytis tikrojo mokymo apie Šventąją Motiną Bažnyčią. Yra tokių, kurie trokšta perkurti šią instituciją, imtis beprotybės įdiegti į Mistinį Kristaus Kūną demokratiją, kaip ji suprantama, arba, tiksliau, kokios tariama siekiant pilietinėje visuomenėje: visi lygūs visais atžvilgiais. Jie nesutinka pripažinti, kad Bažnyčią pagal dievišką potvarkį sudaro popiežius, vyskupai, kunigai, diakonai ir pasauliečiai. Taip norėjo Jėzus.