Bažnyčia yra viena

„Kad jie būtų viena, kaip ir mes“¹⁰, ‒ šaukia Kristus savo Tėvui. „Tegul visi bus viena! Kaip tu, Tėve, manyje ir aš tavyje, tegul ir jie bus viena mumyse“¹¹. Toks Jėzaus Kristaus skatinimas susivienyti nuolat sklido iš jo lūpų, nes „kiekviena suskilusi karalystė bus nusiaubta, ir joks suskilęs miestas ar namas neišsilaikys“¹². Pamokslas dvelkia karštu užsidegimu: „Ir kitų avių dar turiu, kurios ne iš šios avidės; ir jas man reikia atvesti; jos klausys mano balso, ir bus viena kaimenė, vienas ganytojas“¹³.

Kokius nuostabius akcentus parinko mūsų Viešpats, kalbėdamas apie šią doktriną! Vartoja daug žodžių ir vaizdų, kad ją geriau suprastume, kad tas aistringas vienybės troškimas liktų įsirėžęs sieloje. „Aš esu tikrasis vynmedis, o mano Tėvas – vynininkas. Kiekvieną mano šakelę, neduodančią vaisiaus, jis išpjauna, o kiekvieną vaisingą šakelę apvalo, kad ji duotų dar daugiau vaisių. Pasilikite manyje, tai ir aš jumyse pasiliksiu. Kaip šakelė negali duoti vaisiaus pati iš savęs, nepasilikdama vynmedyje, taip ir jūs bevaisiai, nepasilikdami manyje. Aš esu vynmedis, o jūs šakelės. Kas pasilieka manyje ir aš jame, tas duoda daug vaisių; nuo manęs atsiskyrę jūs negalite nieko nuveikti“¹⁴.

Argi nematote, kad tie, kurie nutolsta nuo Bažnyčios, net jei juos gaubia veši lapija, netrukus išdžiūsta, o jų vaisiai tampa gyvu puviniu? Mylėkite šventą, apaštalinę, Romos – vieną! – Katalikų Bažnyčią! Kaip rašo šv. Kiprijonas: „Tie, kurie kaupia kitur, už Bažnyčios ribų, skaldo Kristaus Bažnyčią“¹⁵. O šv. Jonas Auksaburnis tvirtina: „Neatsiskirk nuo Bažnyčios. Nieko nėra tvirtesnio už Bažnyčią. Tavo viltis yra Bažnyčia; tavo išganymas yra Bažnyčia; tavo prieglobstis yra Bažnyčia. Ji aukštesnė už dangų ir platesnė už žemę, Ji niekad nesensta, Jos galia amžina“¹⁶.

Ginti Bažnyčios vienybę reiškia gyventi vienybėje su Jėzumi Kristumi, kuris yra mūsų vynmedis. Kaip? Stiprinant mūsų ištikimybę nuolatiniam Bažnyčios mokymui: „Juk išties Šventoji Dvasia nebuvo pažadėta šv. Petro įpėdiniams tam, kad su jos pasirodymu jie imtų skelbti naują mokymą, bet tam, kad jai padedant, jie šventai išsaugotų ir ištikimai skelbtų per apaštalus perduotą Šventosios Dvasios apreiškimą arba tikėjimo paveldą – depositum fidei“¹⁷. Taip mes išsaugosime vienybę: gerbdami mūsų nesuteptą Motiną, mylėdami Romos Popiežių.