Dievo išminties gelmė

Prisiminkite šv. Pauliaus laiške skaitytas mintis: „O Dievo turtų, išminties ir pažinimo gelme! Kokie neištiriami jo sprendimai ir nesusekami jo keliai! Ir kas gi pažino Viešpaties mintį? Ir kas buvo jo patarėjas? Arba kas jam yra davęs pirmas, kad jam būtų atmokėta? Iš jo, per jį ir jam yra visa. Jam šlovė per amžius! Amen“⁴⁴. Kokie menki Dievo žodžių šviesoje atrodo tikslai žmonių, kurie mėgina pakeisti tai, ką mūsų Viešpats nustatė!

Privalau nenutylėti, kad dabar visur pasitvirtina keistas žmogaus gebėjimas: neįstengdamas kovoti su Dievu, jis puola kitus, tampa siaubingu blogio įrankiu, kuria progas nuodėmei ir suvedžioja, skleidžia sąmyšį, kuris skatina vidujai blogiems veiksmams ir pristato juos kaip gerus.

Neišmanymo visada buvo, bet dabar didžiausias neišmanymas tikėjimo ir moralės klausimais neretai maskuojamas aukštais, tariamai teologiškais terminais. Todėl Kristaus nurodymas savo apaštalams, kurį ką tik girdėjome Evangelijoje, įgyja, jei tai įmanoma, dar labiau delsti neleidžiantį aktualumą: „Tad eikite ir padarykite mano mokiniais visų tautų žmones“⁴⁵. Negalime likti vieni kitiems abejingi, negalime sukryžiuoti rankų, negalime užsidaryti savyje. Kilkime kovai, dėl Dievo, už taiką, ramybę, doktriną.