Kunigystės orumas

Kunigystė ‒ tarnavimas Dievui, bet tokia padėtis nėra nei geresnė, nei blogesnė už kitas: ji tiesiog kitokia. Tačiau kunigo pašaukimas apgaubtas orumo ir didybės, kurios niekas šioje žemėje nepranoksta. Šv. Kotryna Sienietė į Jėzaus Kristaus lūpas įdeda šiuos žodžius: „Nenoriu, kad mažėtų pagarba, kurią privalu reikšti kunigams, nes pagarba, kuri jiems rodoma, yra ne jiems, o Man, dėl Kraujo, kurį daviau jiems tvarkyti. Jei šios priežasties nebūtų, turėtumėte gerbti juos tokiu pat būdu, kaip ir pasauliečius, ir ne daugiau... Tačiau privalote jų neįžeisti: įžeisdami juos, jūs įžeidžiate Mane, o ne juos. Todėl tai draudžiu ir nustatau, kad neleidžiu liesti manųjų Kristų [mano pateptųjų]“⁷.

Kai kas labai stengiasi, kaip sako, atrasti kunigo tapatybę. Kokie aiškūs šie Sienos Šventosios žodžiai! Kokia yra kunigo tapatybė? Ta pati, kaip ir Kristaus. Visi krikščionys galime ir turime būti jau ne alter Christus, bet ipse Christus: patys Kristūs, pats Kristus! Tačiau kunigo asmenyje tai įvyksta betarpiškai, per sakramentą.