Štai mes consummati in unum¹, suvienyti to paties prašymo, tų pačių intencijų, pasirengę pradėti šią pokalbio su Viešpačiu valandėlę, vėl degame troškimu būti gerais įrankiais Jo rankose. Kaip man gera išpažinti savo tikėjimą Viešpačiu, esančiu Eucharistijoje. Būdami prieš Dievą Švenčiausiajame Sakramente, kurstykite širdyse karštą norą, kad jūsų maldos taptų stipriu impulsu, kuris nuskrietų per visą žemę ligi tolimiausių mūsų planetos kampelių, – kur tik esama žmonių, dosniai tarnaujančių Dievui ir sieloms. Nes nuostabus šventųjų bendravimas mus susieja – esame bendradarbiai, kaip sako šv. Jonas², ir mūsų pareiga – skleisti Viešpaties tiesą bei ramybę.

Mums verta pagalvoti, kaip turėtume sekti Mokytojo pavyzdžiu; jei iš tiesų trokštame plėsti Kristaus karalystę, verta stabtelėti, susimąstyti ir iš Viešpaties gyvenimo pasimokyti kai kurių dorybių, kad jomis spinduliuotų mūsų elgesys.