Tikėjimas yra antgamtinė dorybė, parengianti mūsų protą, kad jis galėtų priimti apreikštas tiesas, atsakyti „taip“ Kristui, kuris mums visiškai atskleidė Švenčiausiosios Trejybės išganymo planą. Daugel kartų ir įvairiais būdais praeityje Dievas yra kalbėjęs mūsų protėviams per pranašus, o dabar dienų pabaigoje Jis prabilo į mus per Sūnų, kurį paskyrė visatos paveldėtoju ir per kurį sukūrė pasaulius. Jis, Dievo šlovės atšvaitas ir Jo esybės paveikslas, palaikantis savo galingu žodžiu visatą, nuplovęs nuodėmes, atsisėdo [Dievo] didybės dešinėje aukštybių aukštybėse⁵.