Prie Siloamo tvenkinio

Norėčiau, kad mums apie tikėjimą kalbėtų ir mus tikėjimo mokytų pats Jėzus.Taigi atsiverskime Naująjį Testamentą ir kartu su Jėzumi išgyvenkime keletą epizodų. Jis negailėdamas jėgų nuosekliai ugdė savo mokinius, kad jie su pasitikėjimu imtųsi vykdyti Tėvo valią. Jis moko juos žodžiu ir darbais.

Pažvelkime į Evangelijos pagal Joną devintą skyrių. Eidamas pro šalį, Jėzus pamatė žmogų, aklą gimusį. Jo mokiniai paklausė: „Rabi, kas nusidėjo – jis pats ar jo tėvai, – kad gimė neregys?“⁶ Šie žmonės, nors yra taip arti Kristaus, smerkia vargšą neregį. Tad nesistebėkite, jei patys, tarnaudami Bažnyčiai, matote Viešpaties mokinių, kurie taip elgiasi jūsų arba kitų atžvilgiu. To nepaisykite ir kaip neregys nuoširdžiai atsiduokite į Kristaus rankas. Kristus nekaltina – Jis atleidžia. Jis nesmerkia – pasigaili. Jis ne abejingai stebi ligonį, bet su dievišku rūpestingumu paskiria vaistų.

Mūsų Viešpats spjovė žemėn, padarė purvo iš seilių, patepė juo neregio akis ir tarė jam: „Eik ir nusiplauk Siloamo tvenkinyje“. „Siloamas“ – „Siųstasis“. Tasai nuėjo, nusiplovė ir sugrįžo regintis⁷.