Žodinė ir vidinė malda

Taip gyvenant krikščionišką gyvenimą, žodinės maldos yra lyg perlai ant siuvinio drobės. Dieviškieji kreipiniai: Tėve Mūsų..., Sveika, Marija..., Garbė Dievui Tėvui, ir Sūnui, ir Šventajai Dvasiai. Šventasis Rožinis ir daugybė kitų maldingų kreipinių, šūksnių, kuriuos mūsų broliai krikščionys kartojo nuo senų senovės, – tai lyg garbinimų vainikas Dievui ir mūsų Motinai.

Šv. Augustinas, komentuodamas 85 psalmės eilutę: Būk man gailestingas, Viešpatie, nes per visą dieną šaukiuos Tavęs, rašo: visą dieną, turėdamas galvoje „visą laiką, be paliovos...“ Žmogus [Jo] šaukiasi iki pat pasaulio pabaigos; nes tie, kurie Jo šaukiasi, yra tie patys Kristaus nariai: kai kurie jau ilsisi Jame, kiti dabar Jo šaukiasi, kiti Jo maldaus, kai mes būsime mirę, o po jų Jam melsis dar kiti²³. Ar jūsų nejaudina tai, jog galite dalyvauti tame Kūrėjo pagerbime, kuris tęsiasi per amžius? Koks didis yra žmogus, kai jis supranta esąs Dievo mylimas kūrinys ir skuba pas Jį, tota die, kiekvieną savo žemiškosios kelionės mirksnį!