Krikščioniškasis pašaukimas, šis asmeninis Viešpaties kvietimas, ragina mus su Juo tapatintis. Tačiau nepamirškime, kad Kristus atėjo į pasaulį, idant visus atpirktų, nes Jis trokšta, kad visi žmonės būtų išganyti¹. Nėra sielos, kuri nerūpėtų Kristui. Kiekvieną Jis atpirko savo krauju².

Mąstydamas apie šias tiesas, prisimenu apaštalų ir Mokytojo pokalbį prieš pat duonos padauginimo stebuklą. Jėzų lydėjo didelė minia. Viešpats susirūpinęs paklausė Pilypą: „Kur pirksime duonos jiems pavalgydinti?“³ Pilypas greitai, kiek pagalvojęs, atsakė: „Už du šimtus denarų duonos neužteks, kad kiekvienas gautų bent gabalėlį“⁴. Jie neturi tiek pinigų, todėl ryžtasi ieškoti kitos išeities: Vienas mokinys, Simono Petro brolis Andriejus, jam pasakė: „Čia yra berniukas, kuris turi penkis miežinės duonos kepaliukus ir dvi žuvis. Bet ką tai reiškia tokiai daugybei!“⁵