Apaštalavimas kasdieniame gyvenime

O dabar pakalbėkime apie kitą žvejybą – jau po Jėzaus Kristaus Kančios ir Mirties. Tris kartus išsigynęs Viešpaties, Petras nusižeminęs ir sielvartaudamas verkė; gaidžiui užgiedojus jis prisiminė Viešpaties perspėjimą ir kuo nuoširdžiausiai Jo atsiprašė. Atgailaujančia širdimi laukdamas žadėto Prisikėlimo, jis verčiasi savo amatu: žvejoja. Mūsų dažnai klausia, kodėl Petras ir Zebediejaus sūnūs vėl ėmėsi to paties darbo, kaip iki tol, kai Viešpats juos pašaukė. Jie iš tiesų buvo žvejai, kai Jėzus jiems tarė: sekite paskui mane, ir aš padarysiu jus žmonių žvejais. Tiems, kurie stebisi tokiu elgesiu, turime atsakyti, kad Jėzus apaštalams nedraudė dirbti savo įprastinio darbo, nes jis buvo doras ir garbingas.²⁴

Apaštalavimas, šis karštas noras, uždegantis paprasto krikščionio širdį, neatsiejamas nuo jo kasdienio darbo, kuris paverčiamas proga asmeniškai susitikti su Kristumi. Siekdami tų pačių tikslų, kaip ir bendradarbiai, draugai ir giminaičiai, galime padėti jiems per darbą priartėti prie Kristaus, kuris laukia mūsų ant ežero kranto. Pirma žvejas, paskui – apaštalas. Sykiu apaštalas ir žvejas. Ta pati profesija ir pirma, ir paskui.