304

Šventasis Kryžius

Troškimas šlovinti, troškimas atsilyginti švelnumu ir kančia. Mūsų gyvenimo pagrindu taps Kristaus žodžiai: Kas neima savo kryžiaus ir neseka paskui mane, nevertas manęs.17 Viešpats darosi vis reiklesnis, Jis prašo mūsų atgailos ir atsiteisimo, įkvepia karštą troškimą gyventi Dievui, būti nukryžiuotam kartu su Kristumi.18Deja, šį lobį mes nešiojamės moliniuose induose, kad būtų aišku, jog ta galybės gausa plaukia ne iš mūsų, bet iš Dievo.19

Mes visaip slegiami, bet nesugniuždyti; mes svyruojame, bet nenusimename. Mes persekiojami, bet neapleisti; mes parblokšti, bet nežuvę. Mes visuomet nešiojame savo kūne Jėzaus merdėjimą20.

Kartais atrodo, kad Viešpats mūsų nesiklauso, kad esame apgauti, kad girdėti tik mūsų monologas. Jaučiamės tarsi netekę paramos žemėje ir apleisti dangaus. Tačiau mes iš tikrųjų bjaurimės net lengva nuodėme. Todėl puolame ant žemės, atkakliai, kaip toji kananietė, Jį pagarbinusi, ir maldaujame: Viešpatie, padėk man!21 Ir Meilės šviesa išsklaidys sutemas.

Pastabos
17

Mt 10, 38.

18

Žr. Gal 2, 19.

19

2 Kor 4, 7.

20

2 Kor 4, 8–10.

21

Mt 15, 25.

Šventojo Rašto tekstų rodyklė
Šis punktas kitomis kalbomis