Vesti vaisius Dievui

Dabar apmąstykime palyginimą apie žmogų, kuris, iškeliaudamas į svetimą šalį, pašaukė tarnus ir pavedė jiems savo turtą¹⁷. Kiekvienam Jis patikėjo skirtingą sumą, kuria verstųsi Jam nesant. Man rodos, derėtų atkreipti dėmesį į tą, kuris gavo vieną talentą. Jo elgesį mano krašto žmonės pavadintų suktu. Jis galvojo, svarstė savo menku proteliu, kol ryžosi: nuėjo, iškasė duobę ir paslėpė šeimininko pinigus¹⁸.

Ką šis žmogus veiks, jei užkasė savo darbo įrankį? Jis neatsakingai pasirinko lengviausią kelią: grąžinti tik tai, kas jam buvo patikėta. Jis tuščiai leido minutes, valandas, dienas, metus – visą gyvenimą! Kiti atkakliai dirbo, vertėsi kaip įmanydami, rūpinosi grąžinti šeimininkui daugiau, negu gavo, nes nurodymas buvo labai konkretus: negotiamini dum venio¹⁹, imkitės darbo, kad gautumėte pelno, kol grįš šeimininkas. O šis žmogus nedaro nieko; vėjais leidžia savo gyvenimą.