Vėl jums primenu, kad mums duota labai nedaug laiko; tempus breve est²⁸, gyvenimas žemėje trumpas, bet turint tas priemones tereikia geros valios, kad pasinaudotume progomis, kurias Dievas teikia. Nuo tada, kai mūsų Viešpats atėjo į šį pasaulį, mums ir visiems kitiems prasidėjo palankus metas, išganymo diena²⁹. Nenusipelnykime Dievo Tėvo priekaišto, pasakyto Jeremijo lūpomis: net gandras padangėse žino, kada keliauti, burkuolis, kregždė ir gervė nujaučia laiką, kada sugrįžti, bet mano tauta nežino Viešpaties teisingumo!³⁰

Nėra nei blogų, nei netinkamų dienų: visos dienos yra geros tarnauti Dievui. Blogos dienos būna tik tos, kurias žmogus pats sugadina tikėjimo stoka, tingumu, neryžtingumu – tuo, kas jį atitraukia nuo darbo su Dievu, Dievui. Visuomet Viešpatį garbinsiu³¹! Laikas yra lobis, jis teka, srūva, bėga tarp mūsų pirštų kaip vanduo tarp uolų. Praeitis nutolo ir dabartis eina pro šalį. Rytojus greitai virs vakarykšte diena. Gyvenimas labai trumpas. Tačiau kiek daug galima padaryti per tą trumpą laiką iš meilės Dievui!

Joks pasiteisinimas negelbės. Viešpats mums davė viską: kantriai mokė, savo įsakymus išaiškino palyginimais ir nepaliaudamas mus ragino. Jis gali mums tarti kaip Pilypui: Jau tiek laiko aš su jumis, ir tu, Pilypai, vis dar manęs nepažįsti!³² Atėjo metas iš tiesų dirbti, nesugaišti per dieną nė akimirkos, mielai, džiaugsmingai nešti dienos ir kaitros naštą³³.