Kad pasiektume šį tikslą, visada turime darbuotis Meilės skatinami, bet niekada –kaip slegiami bausmės ar prakeikimo naštos. Ir visa, ką tik darytumėte žodžiu ar darbu, visa darykite Viešpaties Jėzaus vardu, per jį dėkodami Dievui Tėvui²⁶. Taip mes užbaigsime savo darbą tobulai, nes būsime tikri Dievo instrumentai, Jį mylintys, suvokiantys savo atsakomybę ir jaučiantys Viešpaties pasitikėjimą mumis, nors ir esame silpni. Kadangi tu pasikliauji Dievo galia, kad ir ką darydamas, turi elgtis kaip žmogus, kuris triūsia iš Meilės.

Neužmerkime akių prieš tikrovę, užliūliuoti naivios, paviršutiniškos minties, kuri teikia viltį, kad mūsų laukia lengvas kelias ir kad, norint jį įveikti, bus gana tik nuoširdaus pasiryžimo ir karšto troškimo tarnauti Dievui. Patikėkite: gyvenime galbūt anksčiau, negu manėte, pasitaikys sunkių situacijų, kurioms įveikti reikės pasiaukojimo dvasios ir didžiausios savimaršos. Puoselėkite vilties dorybę ir drąsiai pritaikykite sau apaštalo žodžius: Aš manau, jog šio laiko kentėjimai negali lygintis su būsimąja garbe, kuri mumyse bus apreikšta²⁷. Ramiai pamąstyk: kas bus, kai begalinė Dievo Meilė užlies mane, tokį apgailėtiną tvarinį! Jau atėjo metas dirbant kasdienius darbus gyventi pagal tikėjimą, žadinti viltį, gaivinti meilę, kitaip tariant, puoselėti tris teologines dorybes, kurios mus skatina tuojau pat, neišsisukinėjant, negudraujant, neapsimetinėjant išguiti dviprasmybę iš mūsų profesinės veiklos ir mūsų vidinio gyvenimo.