Punktų sąrašas

Dievas nori, kad būtume šventi

Mes, jūs ir aš, priklausome Kristaus šeimai, nes Jis išsirinko mus prieš pasaulio sutvėrimą, kad būtume šventi ir nesutepti jo akivaizdoje. Iš meilės, laisvu savo valios nutarimu, jis iš anksto paskyrė mus per Jėzų Kristų tapti jo įsūniais savo malonės kilnumo šlovei⁵. Tai, kad Viešpats nepelnytai išsirinko mus, kelia mums labai aiškų tikslą – siekti asmeninio šventumo, kaip primygtinai kartoja šv. Paulius: haec est voluntas Dei: sanctificatio vestra⁶, tokia gi Dievo valia – jūsų šventėjimas. Todėl neužmirškime: tam ir esame Mokytojo avidėje, kad pasiektume šią aukštumą.

Nuolat per pamokslus kalbėjau apie antgamtinę ir žmogiškąją galimybę, kurią Dievas, mūsų Tėvas, dovanoja savo vaikams – galimybę dalyvauti Kristaus Atpirkime. Mane apima džiaugsmas, kai randu apie tai bylojant Bažnyčios Tėvų raštuose: Krikščionys naikina gyvates, raudami blogį iš kitų širdies, skatindami gėriui… Pamatę, jog artimas pailso daryti gera, jie jam visokeriopai padeda ir sustiprina jį pavyzdžiu, jie uždeda rankas ant ligonių, kad išgydytų juos. Šie stebuklai juo didesni, kad vyksta dvasinėje plotmėje, teikdami gyvybę ne kūnams, bet sieloms. Ir jūs, jeigu neištišite, galėsite Dievo padedami daryti tokius stebuklus²⁰.

Dievas nori, kad visi žmonės būtų išganyti, – tai kvietimas ir atsakomybė, kurią turime prisiimti kiekvienas iš mūsų. Bažnyčia nėra uždaras išrinktųjų ratas. Ar Didžioji Bažnyčia – tik mažytė žemės dalelė? Didžioji Bažnyčia – tai visas pasaulis²¹. Taip rašė šv. Augustinas ir dar pridūrė: kad ir kur eitum, ten yra Kristus. Tu turi paveldėjęs žemių ribas, ateik, valdyk visa su manimi²². Ar pamenate, kokie pilni buvo tinklai? Juose nebetilpo žuvys. Dievas karštai laukia, kad Jo namai būtų pilni²³; Jis yra Tėvas, Jis norėtų gyventi drauge su visais savo vaikais.

Tesaugo mus Dievo Motina ir mūsų Motina, kad kiekvienas galėtume tarnauti Bažnyčiai tikėjimu, pasiekusiu pilnatvę, Šventosios Dvasios dovanomis ir kontempliatyviu gyvenimu. Tegul kiekvienas, atlikdamas savo pareigas, džiaugsmingai garbina Viešpatį.

Mylėkite Bažnyčią, džiaugsmingai tarnaukite jai, suvokdami, kad šiai tarnybai ryžotės iš Meilės. Ir jei pamatysime, jog kas nors žengia keliu neturėdamas vilties, kaip tie du Emauso mokiniai, prisiartinkime prie jų kupini tikėjimo ir ne savo, o Kristaus vardu stenkitės įtikinti, kad Jėzus būtinai išpildys pažadą, kad Jis visada rūpinasi savo Sužadėtine ir jos neapleidžia. Kad sutemos išsisklaidys, nes mes esame šviesos vaikai⁴⁹, pašaukti į amžinąjį gyvenimą.

Jis nušluostys kiekvieną ašarą nuo jų akių; ir nebebus mirties, nebebus liūdesio nei aimanos, nei sielvarto, nes kas buvo pirmiau, tas praėjo. O Sėdintysis soste tarė: „Štai aš visa darau nauja!“ Ir sako: „Rašyk, nes šitie žodžiai patikimi ir tikri“. Ir jis man pasakė: „Įvyko! Aš esu Alfa ir Omega, Pradžia ir Pabaiga. Trokštančiam aš duosiu dovanai gerti iš gyvojo vandens šaltinio. Tai paveldės nugalėtojas, ir aš būsiu jam Dievas, o jis bus man sūnus“.⁵⁰