Punktų sąrašas

Kartu su manimi melskite Viešpatį: doce me facere voluntatem tuam, quia Deus meus es tu.Mokyk mane vykdyti tavo valią, nes tu – mano Dievas¹⁷. Trumpai tariant, tekyla nuoširdus troškimas atsiliepti į mūsų Kūrėjo kvietimus, stengtis paklusti Jo planams, tvirtai tikint, kad Jis neleis klysti.

Jei taip mylime dieviškąją Valią, suprasime, jog tikėjimo vertę lemia ne vien jo išpažinimas žodžiais, bet ir karštas pasiryžimas ginti jį darbais, – ir elgsimės nuosekliai.

Tačiau grįžkime prie scenos, kuri rutuliojasi išeinant iš Jericho. Tai į tave dabar kreipiasi Kristus. Jis tau sako: Ko nori iš manęs? – Kad praregėčiau, Viešpatie, kad praregėčiau! Tada Jėzus taria: Eik, tavo tikėjimas išgelbėjo tave. Jis tuoj pat praregėjo ir nusekė paskui Jėzų keliu¹⁸. Sekti paskui Jį keliu. Tu supratai, ką tau siūlo Viešpats, ir pasiryžai Jį lydėti kelyje. Tu stengiesi eiti su juo pėdą į pėdą, apsivilkti Kristaus drabužį, būti pačiu Kristumi. Nes tavo tikėjimas, tikėjimas šviesa, kurią tau duoda Viešpats, turi būti veiksmingas ir pasiaukojantis. Neturėk iliuzijų, nemanyk atrasiąs naujų būdų. Tokio tikėjimo Jis laukia iš mūsų: turime Jo ritmu žengti į priekį, dosniai dirbdami, išraudami ir atmesdami viską, kas mums trukdo.

Kaip melstis

Kaip melstis? Nebijodamas suklysti sakau jums, kad yra daugybė maldos būdų. Tačiau norėčiau, kad mūsų malda būtų tikra Dievo vaikų malda, o ne veidmainių tuščiažodžiavimas, veidmainių, kuriems Jėzus sako: Ne kiekvienas, kuris man šaukia: „Viešpatie, Viešpatie!“, įeis į dangaus karalystę¹⁶. Tie, kurie elgiasi veidmainiškai, galbūt ir gali pakartoti maldos garsą, – rašė šv. Augustinas, – bet ne jos balsą, nes jam trūksta gyvasties¹⁷ ir troškimo vykdyti Tėvo Valią. Kai mes šaukiame „Viešpatie“, turėtume iš tiesų trokšti, jog tai, ką mūsų sieloje žadina Šventoji Dvasia, virstų tikrove.

Stenkimės, kad mūsų maldoje nebūtų nė šešėlio apgaulės. Pirmoji šio Viešpaties griežtai smerkiamo blogio šalinimo sąlyga yra pastangos aiškiai, tvirtai ir nuolat bjaurėtis nuodėme. Visomis išgalėmis, stipriai, nuoširdžiai, protu ir širdimi baisėkimės sunkia nuodėme. Pasidygėjimas, nepakanta lengvoms, bet sąmoningai padarytoms nuodėmėms taip pat turėtų būti giliai mumyse įsišaknijęs; šios silpnybės neatstumia nuo mūsų dieviškos malonės, tačiau silpnina kanalus, per kuriuos ši malonė mus pasiekia.