Punktų sąrašas

Raugas ir maišymas

Mes norime sekti Viešpačiu ir trokštame skleisti Jo Žodį. Žmogiška ir logiška klausti savęs: kas mes esame tokiai daugybei žmonių? Nors mūsų būtų milijonai, lyginant su žemės gyventojų skaičiumi, esame tik saujelė. Prisimindami apaštalo žodžius: Argi nežinote, jog truputis raugo suraugina visą maišymą?⁶, turėtume save laikyti tuo trupučiu raugo, paruošto ir pasiruošusio daryti gera visai žmonijai. Turime išmokti būti šiuo raugu, kad pakeistume ir paveiktume minią.

Ar raugas iš esmės kuo geresnis už minklę? Ne. Bet raugas yra priemonė minklei paruošti ir paversti ją valgomu ir sveiku maistu.

Trumpai aptarkime raugo poveikį kepant duoną, pagrindinį, paprastą, visiems prieinamą maistą. Daug kur – galbūt esate ir matę – duonos, to nuostabaus gardumyno, kepimas yra tikra apeiga.

Pirmiausia pasirenkami geri miltai, jei įmanoma, aukščiausios rūšies. Tešla ilgai ir kantriai minkoma duonkubilyje, kad išsimaišytų raugas. Paskui šiek tiek palaikoma – tai būtina sąlyga, kad raugas iškeltų tešlą.

Tuo metu krosnyje, iškurentoje malkomis, jau liepsnoja ugnis. Ir karštis paverčia tešlą šviežia, minkšta, puikia duona – tai būtų neįmanoma be raugo, bent truputėlio raugo, kuris ištirpo, nepastebimai išnykdamas minklėje.

Apmąstę šiuos šv. Pauliaus žodžius dvasinėje plotmėje, suprastume, kad nėra kito kelio, kaip tik darbuotis, tarnauti visų sielų labui. Antraip elgtumės egoistiškai. Nuolankiai žvelgdami į savo gyvenimą, nesunkiai pamatysime, kad, be tikėjimo malonės, Viešpats mus dar apdovanojo gabumais ir geromis savybėmis. Tarp mūsų nėra nė vieno tokio paties: mus, savo vaikus, Tėvas sukūrė po vieną, padalindamas įvairiausių gėrybių. Šiais savo gabumais ir gerosiomis savybėmis turime tarnauti visų labui: panaudokime šias Dievo dovanas kaip įrankius, padedančius kitiems atrasti Kristų.

Tačiau dėl to nevalia didžiuotis savo, krikščionių, padėtimi. Jei raugas nerūgsta, jis genda. Jis gali išnykti pakėlęs tešlą, bet gali ir tuščiai susieikvoti. Mes nedarome jokios paslaugos Viešpačiui Dievui, mokydami kitus Jį pažinti: Kad aš skelbiu Evangeliją, neturiu pagrindo girtis, nes tai mano būtina prievolė, pagal Jėzaus Kristaus įsakymą; ir vargas man, jei neskelbčiau Evangelijos!⁷