Punktų sąrašas

Nevaisingas figmedis

Šv. Matas mums pasakoja, kad Jėzus, grįždamas iš Betanijos, buvo alkanas²⁴. Kristus visuomet mane jaudina, ypač kai matau, jog Jis, būdamas tobulas Dievas, yra ir tikras tobulas Žmogus, kad mus išmokytų pasinaudoti net savo menkumu ir asmeninėmis silpnybėmis. Taip mes galime visiškai save atiduoti – tokie, kokie esame, – Tėvui, kuris maloniai priima šią auką.

Jis buvo alkanas; visatos Kūrėjas, visų kūrinių Viešpats alkanas! Viešpatie, aš Tau dėkoju, kad Dievo įkvėptas šventasis autorius primena šią detalę, tai skatina mane labiau Tave mylėti, žadina karštą troškimą žavėtis Tavo švenčiausiu Žmogiškumu! Perfectus Deus, perfectus homo²⁵, tobulas Dievas ir tobulas Žmogus, turintis kūną ir kraują kaip jūs ir aš.

Kasdienybė ir kontempliacija

Grįžkime prie šv. Evangelijos ir stabtelėkime ties tuo, ką šv. Matas pasakoja 21 skyriuje. Anksti rytą, grįždamas į miestą, Jėzus pasijuto alkanas. Pamatęs pakelėje vieną figmedį, priėjo prie jo²⁶. Koks džiaugsmas, Viešpatie, matyti Tave išalkusį, matyti Tave ištroškusį prie Sicharo šulinio!²⁷ Aš Tave kontempliuoju, perfectusDeus, perfectus homo²⁸: tikrasis Dieve ir tikrasis Žmogau. Turintis tokį pat kūną, kaip mano. Jis apiplėšė pats save, priimdamas tarno išvaizdą²⁹, kad aš niekada nesuabejočiau, jog mane supranta, jog mane myli.

Jis pasijuto alkanas³⁰. Kai pavargsime dirbdami, mokydamiesi, apaštalaudami, kai apsiniauks horizontas, nukreipkime savo žvilgsnį į Kristų: į gerąjį Jėzų, pavargusį Jėzų, alkaną ir ištroškusį Jėzų. Viešpatie, kaip moki padaryti, kad Tave suprastume, kad Tave mylėtume! Tu viskuo esi panašus į mus, išskyrus nuodėmę, kad suvoktume, jog su Tavimi įstengsime nugalėti savo blogus polinkius, ištaisyti klaidas. Ir nesvarbu nei nuovargis, nei alkis, nei troškulys, nei ašaros… Kristus buvo pavargęs, alkanas, ištroškęs, Jis verkė. Svarbu yra kova – maloni kova, nes Viešpats visada yra šalia mūsų – kad įvykdytume Tėvo, kuris yra danguje, valią³¹.