Punktų sąrašas

Bet jūs manęs paklausite, ar pasiekę tai, ką mylime visa siela, mes daugiau neieškosime? Ar laisvė bus užgesusi? Patikėkite, tada ji bus veiklesnė nei bet kada, nes meilė nesitenkina kasdienybe, ji nesuderinama ir su nuoboduliu ar apatija. Mylėti – tai kasdien vėl pradėti tarnauti meilės darbais.

Pabrėžiu, ir norėčiau tai įrėžti kiekvieno jūsų sąmonėje: laisvė ir pasiaukojimas neprieštarauja vienas kitam; jie vienas kitą papildo. Laisvė aukojama tik iš meilės; kitokio savęs išsižadėjimo nesuvokiu. Tai nėra geriau ar blogiau pavykęs žodžių žaismas. Kai laisva valia aukojamės, kiekvieną tarnavimo akimirką laisvė atnaujina meilę. Taigi atsinaujinti reiškia nuolat būti jaunam, kilniam, gebančiam turėti aukštų idealų ir mokančiam aukotis. Prisimenu džiaugsmą, kurį patyriau sužinojęs, kad portugališkai jaunimas – „os novos“²⁸. Iš tiesų jis toks ir yra. Primenu jums tai, nes už mano pečių jau gerokai metų. Todėl, kai altoriaus papėdėje meldžiuosisavo didžio džiaugsmo Dievui²⁹, jaučiuosi labai jaunas ir žinau, kad niekada nesugebėčiau savęs laikyti senu. Jei esu ištikimas savo Dievui, Meilė mane nuolat gaivins: mano jaunystė vėl atsinaujins, lyg būčiau erelis³⁰.

Iš meilės laisvei mes prisirišame. Tik iš puikybės šie ryšiai darosi sunkūs it grandinės. Tikras nuolankumas, kurio mus moko Tas, kuris yra švelnios ir nuolankios širdies, mums rodo, kad jo jungas yra švelnus ir jo našta lengva³¹: jungas – tai laisvė, jungas – tai meilė, jungas – tai vienybė, jungas – tai gyvenimas, kurį Jis mums atpirko ant Kryžiaus.

Nežinau, ar vaikystėje esate girdėję pasakėčią apie kaimietį, kuris gavo dovanų auksinį fazaną. Džiaugsmui ir nuostabai dėl tokios dovanos praėjus, naujasis šeimininkas ėmė ieškoti vietos, kur galėtų uždaryti fazaną. Ilgai svarstęs, galiausiai įkurdino vištidėje. Vištas pribloškė naujoko grožis, jos sukiojosi aplinkui pakerėtos, lyg būtų išvydusios pusdievį. Taip šurmuliuojant atėjo metas lesti. Vos šeimininkui švystelėjus pora saujų sėlenų, išbadėjęs fazanas puolė kimšti savo gurklį. Matydamos tokį atkarų reginį – šis nepaprastas gražuolis lesė taip pat godžiai, kaip ir paprasčiausias gyvūnas, – nusivylusios paukštyno gyventojos užpuolė tariamą dievaitį ir taip ėmė kapoti snapais, kad vos neišpešiojo jam visų plunksnų. Toks liūdnas ir egoisto žlugimas – tuo pražūtingesnis, kuo labiau jis pasikliaus savo jėgomis arba perdėtai pasitikės savo gebėjimais.

Šią išvadą pritaikykite savo kasdieniam gyvenimui, žinodami, jog esate apdovanoti antgamtiniais ir žmogiškaisiais gabumais, kuriuos turite sąžiningai panaudoti. Vykite šalin apgaulingą mintį, kad jums kas nors priklauso, tarytum būtų vien jūsų pastangų vaisius. Atminkite, kad yra kitas veiksnys – Dievas, nuo kurio niekas negali atsiriboti.

Tai suprasdami patikėkite, kad jei iš tiesų trokštame tobulai sekti Viešpačiu ir tikrai tarnauti Dievui bei visai žmonijai – mums nevalia prisirišti prie savęs, prie savo proto galių, sveikatos, garbės, kilnių siekių, pergalių, sėkmių.

Kalbu ir apie kilnius mūsų troškimus, nes tavo apsisprendimas turi aprėpti ir juos, norą garbinti ir šlovinti Dievą, palenkiant savo valią aiškiai griežtai taisyklei: Viešpatie, aš noriu šito ar ano, tik jei Tau patinka, nes jeigu nepatinka, – kam man to reikia? Taip suduodame mirtiną smūgį egoizmui ir tuštybei, kurie glūdi kiekvieno sąžinėje; taip pat laimime tikrą sielos ramybę, neprisirišimą ir vis labiau priartėjame prie Dievo.

Kad galėtume susitapatinti su Jėzumi Kristumi, mūsų širdis turi visiškai atsikratyti prisirišimo. Jei kas nori eiti paskui mane, teišsižada pats savęs, tepasiima savo kryžių ir tesekamanimi. Kas nori išgelbėti savo gyvybę, tas ją praras; o kas pražudo gyvybę dėl manęs, tas ją atras. Kokia gi žmogui nauda, jeigu jis laimėtų visą pasaulį, o pakenktų savo gyvybei?!⁹ O šv. Grigalius sako: Nepakaktų vien būti neprisirišusiems prie daiktų, jei neišsižadėtume savęs pačių. Tačiau… kur eiti išsižadėjus savęs? Kas yra tasai, kuris išsižada, bet nusmunka pats?

Žinokite, kad vienokie esame puolę dėl nuodėmės, o kitokius mus sukūrė Dievas. Jo duotoji mumsprigimtis taip skiriasi nuo tos, kurią dėl savo paklydimo turime. Reikia išsižadėti to, kuo tapome dėl savo nuodėmių, ir būkime tokie ištikimi, kokie Dievo malone buvome sukurti. Taigi ir išpuikėlis jau yra išsižadėjęs savęs, jei atsivertęs į Kristų tapo nuolankus; jei koks gašlūnas pradeda gyventi skaisčiai, vadinasi, jis taip pat išsižadėjo savęs tokio, koks buvo anksčiau; jei šykštuolis paliauja geisti turtų ir dosniai dalija tai, kas jam priklauso, užuot užvaldęs kito turtą, jis tikrai yra išsižadėjęs savęs¹⁰.

Dievas myli linksmą davėją

Kalbėdamas apie visišką išsižadėjimą, kurio mus prašo Viešpats, noriu atkreipti jūsų dėmesį į kitą ypatingai svarbų dalyką – sveikatą. Daugelis jūsų dabar esate jauni; tai nuostabus jūsų gyvenimo pilnatvės metas, kai energija liejasi per kraštus. Tačiau laikas bėga, ir nenumaldomai imi justi fizinį nuovargį, paskui brandaus amžiaus ribotumą ir pagaliau senatvės negalią. Be to, kiekvieną akimirką kiekvienas iš mūsų gali susirgti ar kentėti dėl kūno negalavimų.

Jeigu mes su gryna intencija, krikščioniškai pasinaudosime gera fizine būkle ir palankiais momentais – tik tada su antgamtišku džiaugsmu išgyvensime įvykius,, kuriuos žmonės klaidingai vadina blogais. Per daug nesileisdamas į smulkmenas, norėčiau su jumis pasidalyti asmenine patirtimi. Kai sergame, kartais būname nepakenčiami: niekas į mane nekreipia dėmesio, niekas apie mane negalvoja, nesirūpina manimi taip, kaip aš to nusipelniau, niekas manęs nesupranta… Velnias visada tyko, puola mus iš visų pusių; o užklupus ligai, sukelia būseną, panašią į psichozę, kuri atitolina nuo Dievo, apkartina viską aplinkui arba sunaikina nuopelnų lobį, įgytą visų sielų labui, kai kančią išgyvename su antgamtiniu optimizmu, kai ją pamilstame! Taigi, jei Dievo valia mums būtų suduotas išbandymo smūgis, priimkite jį kaip ženklą, jog Jis mus laiko subrendusiais, kad glaudžiau suvienytų mus su savo atperkančiuoju Kryžiumi.

Reikia išankstinio pasirengimo, kasdienio švento neprisirišimo prie savęs, kad pasiruoštume oriai ištverti ligą arba nesėkmę, jei tai Dievo valia. Pasinaudokite kasdienybės teikiamomis progomis, kai ko nors stinga, kai kamuoja skausmas, stenkitės apsimarinti ir puoselėti krikščioniškąsias dorybes.