Punktų sąrašas

Turime būti reiklūs sau kasdieniame gyvenime, kad nesusikurtume nesamų problemų, dirbtinių poreikių, kurie dažniausiai atsiranda iš savimeilės, užgaidų, patogumų geismo ir tinginystės. Skubėkime Dievop, atsikratę nereikalingų daiktų, mantos, apsunkinančios mūsų žygį. Kaip tik dėl to, kad dvasios neturtas yra ne nieko neturėjimas, o neprisirišimas, būkime budrūs, nesileiskime suklaidinami tariamų poreikių. Siekite tik to, kas būtina, siekite tik to, ko pakanka. Ir netrokškite nieko daugiau.Tai, kas viršaus, yra našta, o ne palengvinimas; tai mus nuliūdina, užuot iš naujo įkvėpę³⁰.

Taip jums patardamas, turiu galvoje ne keistas, nenormalias ar sudėtingas situacijas. Pažinojau žmogų, kuris vietoj skirtukų į knygą įsidėdavo lapelius su savo ranka užsirašytomis trumpomis maldelėmis, padėdavusiomis jam būti Dievo akivaizdoje. Ir jis panoro saugoti šį lobį, kol suprato, jog pradeda prie šių popierėlių prisirišti. Koks dorybių pavyzdys! Atskleisčiau visas savo silpnybes, jeigu tai jums bent kiek padėtų. Papasakojau šį tą, nes ir jums galbūt taip atsitinka: per daug prisirišate prie savo knygų, drabužių, stalo, savo… menkaverčių stabų.

Tokiais atvejais patariu įveikti vaikišką drovumą ar skrupulingumą ir pasitarti su savo dvasiniu vadovu. Kartais pakaks mažyčio apsimarinimo – kurį laiką apsieikite be įprastų dalykų. Nieko neatsitiks, jei vieną dieną atsisakysite transporto priemonės, kuria nuolat naudojatės, ar atiduosite išmaldai, ką sutaupėte, net jeigu tai būtų ir labai nedaug. Jei turi neprisirišimo dvasią, tu dažnai atrasi nuolatinių, santūrių ir veiksmingų būdų jai pasireikšti.

Atvėręs jums savo sielą, privalau prisipažinti, kad turiu vieną prisirišimą, kurio niekada nenorėčiau išsižadėti, – nuoširdžiai jus visus myliu. Tos meilės išmokau iš paties geriausio Mokytojo ir trokštu kuo ištikimiau sekti Jo pavyzdžiu, be galo mylėdamas sielas, pirmiausia tas, kurios mane supa. Ar jūsų nejaudina karšta Jėzaus Kristaus meilė artimui, švelnumas, – apie tai byloja ir evangelistas, apibūdindamas vieną iš Jo mokinių, quem diligebat Iesus³¹, tą, kurį Jėzus mylėjo?

Užbaigsime pamąstymu, kurį mums siūlo šios dienos Mišių Evangelija: Šešioms dienoms belikus iki Velykų, Jėzus atėjo į Betaniją, kur gyveno jo prikeltasis iš numirusių Lozorius. Ten buvo jam iškeltos vaišės. Morta tarnavo, o Lozorius kartu su svečiais vaišinosi prie stalo. Paėmusi svarą brangių tepalų iš gryno nardo, Marija patepė Jėzui kojas ir nušluostė jas savo plaukais. Namai pakvipo tepalais³². Kokia didžiadvasiškumo išraiška šis Marijos „švaistymasis”. Judas skundžiasi, kodėl taip eikvojamas brangus tepalas, kainuojąs mažiausiai tris šimtus denarų³³– būdamas gobšus, jis labai tiksliai apskaičiavo kainą.

Tikrasis neprisirišimas skatina mūsų dosnumą Dievui ir savo broliams; skatina rūpintis, ieškoti lėšų, stengtis padėti tiems, kurie gyvena vargingai. Krikščionis negali tenkintis darbu, leidžiančiu tik uždirbti sau ir artimiesiems: širdies kilnumas jį skatins smarkiai padirbėti, kad padėtų kitiems – iš meilės artimui ir kupini teisingumo dvasios, kaip rašė šv. Paulius romiečiams: Makedonija ir Achaja nusprendė padaryti rinkliavą Jeruzalės šventųjų beturčiams sušelpti. Jos taip nusprendė, ir iš tikro jos yra jų skolininkės. Jeigu pagonys tapo jų dvasinių gėrybių dalininkais, tai privalo jiems patarnauti bent medžiagine parama³⁴.

Nebūkime niekingi ir šykštūs Tam, kuris taip didžiadvasiškai dėl mūsų pasiaukojo. Pamąstykite apie tai: kiek, netgi finansiniu požiūriu, jums kainuoja būti krikščioniu? Tačiau svarbiausia neužmirškite, kad Dievas myli linksmą davėją. O Dievas gali jus apipilti tūleriopomis malonėmis, kad visuomet ir visais atžvilgiais būtumėte aprūpinti ir galėtumėte dosniai imtis bet kokio gero darbo³⁵.

Šią Didžiąją Savaitę nuoširdžiai įsijausdami į Jėzaus Kristaus kančias, prašykime Švenčiausiosios Mergelės, kad Ji jautriai išmokytų³⁶ mus apsvarstyti ir išlaikyti visus šiuos dalykus savo širdyje.