Punktų sąrašas

Kelias akimirkas skirsime Kančios antradienio Mišių tekstams, kad išmoktume atskirti gerąjį dievinimą nuo blogojo. Kalbėsime apie nuolankumą, nes tai dorybė, padedanti mums pažinti ir savo menkumą, ir didybę.

Mūsų menkumas per daug akivaizdus. Nekalbu apie natūralų mūsų ribotumą – šitiek didelių siekių, apie kuriuos svajoja žmogus ir kurių vis dėlto niekada neįgyvendins jau vien dėl pernelyg trumpo laiko. Mąstau apie tai, ką darome blogai, apie nuopuolius, klaidas, kurių galėtume išvengti, bet neišvengiame. Mes nuolat patiriame savo pačių varganumą. Kartais viskas taip susiklosto, kad dar aiškiau matome savo silpnybes ir kaidas. Ką daryti?

Expecta Dominum¹ – pasitikėk Viešpačiu; gyvenk viltimi, pilnas meilės ir tikėjimo, mus ragina Bažnyčia. Viriliter age² – būk stiprus. Argi svarbu, kad esame iš molio, jei sudėjome savo viltį į Dievą? O jei siela patiria nuopuolį, – nors nebūtinai taip turi atsitikti, – jai paskiriami vaistai, kaip daroma kasdieniame gyvenime kūno sveikatos labui; ir viską galima vėl pradėti!

Dievas išpuikėliams priešinasi, o nuolankiesiems duoda malonę¹¹, – moko apaštalas šv. Petras. Visais laikais, kiekvienoje gyvenimo situacijoje nuolankumas yra vienintelis kelias į šventėjimą. Ar Viešpačiui patinka mus žeminti? Ne. Kokios naudos iš mūsų pažeminimo galėtų turėti Tasai, kuris viską sukūrė, kuris palaiko ir valdo visa, kas egzistuoja? Dievas trokšta mūsų nuolankumo, kad visiškai apsivalytume nuo mūsų pačių ir Jis galėtų mus pripildyti; Jis nori, jog nesipriešintume, kad – kitaip tariant – daugiau Jo malonės tilptų mūsų varganoje širdyje. Kadangi Dievas, įkvepiantis mus būti nuolankius, yra ir Tasai, kuris pakeis mūsų vargingą kūną ir padarys jį panašų į savo garbingąjį kūną ta galia, kuria jis sau visa palenkia¹². Viešpats nori mus padaryti saviškiais, dievina mus geruoju dievinimu.

Primenu jums, kad jei esate nuoširdūs, jei rodotės kokie esate, jei save sudievinate iš nuolankumo, o ne iš puikybės, jūs ir aš visur būsime tvirti: visada galėsime džiaugtis pergalėmis, būsime nugalėtojai. Šios Dievo meilės pergalės teiks mums ramybės, džiaugsmo sielai, supratingumo.

Nuolankumas mums padės sėkmingai atlikti didelius žygdarbius, bet su sąlyga, kad visada pripažinsime esą maži ir kasdien vis labiau suvoksime savo varganą menkumą. Pripažink nedvejodamas, jog esi tarnas, įpareigotas padaryti daug patarnavimų. Nesididžiuok, jog esi vadinamas Dievo vaiku, – priimkime šią malonę, bet nepamirškime savo prigimties, – nesigirk, jog gerai padarei darbą, nes padarei tai, ką privalėjai padaryti. Saulė dirba savo darbą, mėnulis paklūsta; angelai atlieka savo užduotį. Viešpaties pagonims išrinktas įrankis sako:aš nevertas vadintis apaštalu, nes esu persekiojęs Dievo Bažnyčią (1 Kor 15,9)… Mes taip pat netrokštame, kad būtume nepelnytai giriami²⁶ už tokius menkus mūsų nuopelnus.

Nuolankumas ir džiaugsmas

Nuo klastūno, nesąžiningo žmogaus gelbėk mane!²⁷ Mišių tekstas mums vėl kalba apie gerąjį dievinimą – mes matom tą prastą molį, iš kurio esame nužiesti, ir visus blogus savo polinkius, todėl maldaujame: Emitte lucem tuam²⁸, siųsk savo šviesą ir savo tiesą, teveda jos mane, – tenuveda prie tavo šventojo kalno. Nesidrovėdamas galiu jums pasakyti, kad susijaudinau skaitydamas šiuos šv. Mišių priegiesmio žodžius.

Kaip turėtume elgtis, kad pelnytume šį gerąjį dievinimą? Evangelijoje skaitome: Jėzus nenorėjo eiti Judėjon, nes žydai jo tykojo nužudyti²⁹. Vien panorėjęs Jis galėjo atsikratyti savo priešų, tačiau naudojo ir žmogiškąsias priemones. Jis, būdamas Dievas ir tasai, kuriam vieno sprendimo būtų pakakę aplinkybėms pakeisti, mums paliko išminties kupiną pamoką – Jis nevyko į Judėją. Jo broliai jam kalbėjo: „Keliauk iš čia į Judėją, kad tavo mokiniai pamatytų, kokius darbus tu darai“³⁰. Jie siūlė Jam pasipuikuoti prieš pasaulį. Ar suprantate tai? Ar suprantate, jog tai yra gerojo dievinimo ir blogojo dievinimo pavyzdžiai?

Gerasis dievinimas: Kas brangina tavo vardą, – skamba atnašavimo giesmė, – tavimi pasitiki, nes tu, Viešpatie, niekad neatmeti tų, kurie ieško tavo pagalbos³¹. Ir tai yra šito sukniedyto molinio indo džiaugsmas, nes Jis neužmiršta varguolių šauksmo³².