Punktų sąrašas

Laisvė rinktis savo gyvenimą

Esame dėkingi suvokę esą pakviesti į laimę, sužinoję, jog visa kūrinija buvo Dievo ir Dievui iškelta iš nebūties: protingoji kūrinija, žmonės, nors taip dažnai prarandantys protą; ir neprotingi padarai, bėgiojantys žemės paviršiumi, gyvenantys jos gelmėse ar sklandantys dangaus mėlynėje. Tačiau šioje nuostabioje įvairovėje tik mes, žmonės, – čia nekalbu apie angelus – susivienijame su Kūrėju naudodamiesi savo laisve: mes galime teikti šlovę Viešpačiui, kaip visko, kas egzistuoja, Kūrėjui, arba ne.

Ši galimybė atskleidžia šviesiąją ir tamsiąją žmogaus laisvės puses. Viešpats, labai švelniai mus mylėdamas, kviečia ir skatina rinktis gėrį. Štai! Šiandien padėjau prieš tave gyvenimą ir gerovę, mirtį ir pražūtį. Jei laikysies Viešpaties, savo Dievo, įsakymų, kuriuos šiandien duodu tau, mylėsi Viešpatį, savo Dievą, eisi Jo keliais ir laikysies Jo įsakymų, įstatų ir įsakų, tada klestėsi ir tapsi gausus, o Viešpats, tavo Dievas, tave laimins krašte, kurio eini paveldėti... Rinkis Gyvenimą, kad tu ir tavo palikuonys būtumėte gyvi!⁵

Ar nori savęs paklausti – su manimi, taip pat save tyrinėjančiu – ar tu, pasirinkęs Gyvenimą, visada tvirtai laikaisi to pasirinkimo? Ar, girdėdamas malonų Dievo balsą, skatinantį tave siekti šventumo, laisva valia atsakai ,,taip“? Vėl pažvelkime į Jėzų, kuris kalbėjo minioms Palestinos miestuose ir kaimuose. Jis nieko neverčia. Jei nori būti tobulas…⁶, – sako Jis turtingam jaunuoliui. Pastarasis atmetė pasiūlymą ir, kaip sako Evangelija, nuliūdęs pasišalino – abiit tristis⁷. Štai kodėl šį turtingą jaunuolį, kuris prarado džiaugsmą, nesutikęs Dievui paaukoti savo laisvės, kartais pavadindavau ,,vargšu nuliūdėliu“.

Laisvės prasmė

Mes niekada deramai nesuvoksime, kas yra toji Jėzaus Kristaus laisvė, didelė, begalinė, kaip ir Jo meilė. Bet neįkainojamas kilnios kruvinos Jo aukos lobis verčia mus mąstyti: kodėl, Viešpatie, Tu duodi man šią dovaną sekti Tavo pėdomis, bet ir leidi Tave įžeisti? Taip mes išmokstame skirti tinkamą naudojimąsi laisve, kai ji padeda siekti gėrio, nuo piktnaudžiavimo laisve, kai žmogus užmiršta Meilę ir nuo jos nutolsta. Asmeninė laisvė, kurią aš ginu ir nuolat ginsiu iš visų jėgų, mane skatina su visišku pasitikėjimu, suvokiant savo silpnumą, klausti: Viešpatie, ko tikiesi iš manęs, kad savo noru tai atlikčiau?

Pats Kristus mums atsako: veritas liberabit vos¹³, tiesa padarys jus laisvus. Kokia yra toji tiesa, kuri visą mūsų gyvenimą ženklina laisvės kelio pradžią ir pabaigą? Aš jums trumpai ją nusakysiu, su džiaugsmu ir tikrumu, kurį teikia ryšys tarp Dievo ir Jo kūrinių: mes – Dievo rankų kūriniai, mes – Švenčiausiosios Trejybės meilės objektas, mes – tokio Tėvo vaikai! Prašau savo Viešpatį, kad padėtų tai įsisąmoninti ir diena iš dienos tuo gėrėtis: taip elgsimės kaip laisvi žmonės. Nepamirškite – tas, kuris nežino esąs Dievo vaikas, nesuvokia didžiausios tiesos, ir jo poelgiams trūksta savitvardos ir stiprybės žmogaus, mylinčio Viešpatį labiau už viską.

Patikėkite, laimėti dangų turime stengtis niekieno neverčiami, tvirtai apsisprendę. Bet vien laisvės nepakanka, reikia kryptingumo, reikia vadovo. Siela negali būti be vadovo; todėl ji ir buvo atpirkta: kad Kristus, „kurio jungas yra švelnus ir našta lengva“ (Mt 11,30), jai vadovautų, o ne velnias, kurio karalystė yra šlykšti¹⁴.

Nesileiskite suklaidinami tų, kurie nykiai šūkauja: laisvė! laisvė! Dažnai už šio rėkavimo slypi tragiška vergovė: nes klaidingas pasirinkimas neišlaisvina; išlaisvina tik Kristus¹⁵, nes jis yra vienintelis Kelias, Tiesa ir Gyvenimas¹⁶.

Pačios sielos laisvę paverčia barikadomis. Mano laisvė! Mano laisvė! Jos turi laisvę ir ja nesinaudoja; jos paverčia ją žemiškuoju stabu ir jį garbina, nes toks ribotas tėra jų suvokimas. Argi tai laisvė? Kokią naudą jie turi iš šio turto, jei neprisiima rimtų įsipareigojimų, nuo kurių priklauso visa jų egzistencija? Toks elgesys prieštarauja žmogaus orumui, kilnumui. Toks žmogus neturi tikslo, neranda kryptingo kelio, kuris teikia prasmę mūsų žingsniams žemėje. Ir kaip tik tokios sielos – jūs irgi tokių pažinote, – paskui susivilios paika tuštybe, egoistiniu išpuikimu, gašlumu.

Jų laisvė nevaisinga arba veda menkus vaisius. Tie, kurie laisva valia nepasirenka teisingų elgesio kriterijų, anksčiau ar vėliau leisis kitų valdomi, gyvens tingėdami kaip parazitai, priklausomi nuo kitų sprendimų. Jie bus visų vėjų blaškomi, ir visada kiti viską spręs už juos. Jie – lyg bevandeniai debesys, vaikomi vėjų, tartum bevaisiai medžiai rudenį, du kartus mirę ir išrauti²⁶, net jeigu dangstosi nuolatiniu plepėjimu ar kitomis savigynos priemonėmis, kuriomis stengiasi nuslėpti savo charakterio trūkumus, drąsos ir garbingumo stygių.

Jie atkakliai kartoja: niekas manęs nevaržo! Niekas? Deja, viskas varžo šią tariamą laisvę, kuri neatsakinga už savo laisvų poelgių padarinius. Ten, kur trūksta Dievo meilės, nėra asmeninės ir atsakingos laisvės; tariama laisvė yra tik prievarta. Negalėjimas apsispręsti, neryžtingumas yra lyg kokia medžiaga, kurią aplinkybės modeliuoja savaip. Ją gali formuoti, kas tik nori: ir aistros, ir nuodėmių pažeistos prigimties blogiausi polinkiai.