Punktų sąrašas

Negalėčiau pasakyti, kokia žmogiškoji dorybė yra svarbiausia: viskas priklauso nuo mūsų požiūrio. Kita vertus, pats klausimas yra beprasmis, nes neužtenka puoselėti vieną ar kelias dorybes, turime stengtis įgyti ir praktikuoti visas. Jos susipynusios tarpusavyje, todėl, stengdamiesi būti nuoširdūs, tampame teisingi, kupini džiaugsmo, išmintingi ir ramūs.

Samprotavimai, kad asmeninės ir socialinės dorybės yra skirtingos, manęs neįtikina. Nėra dorybės, kuri derėtų su egoizmu; visos jos būtinai randa atgarsį mūsų ir mus supančiųjų sielose. Visi esame žmonės, visi esame Dievo vaikai, todėl negalime gyvenimo įsivaizduoti kaip karštligiško pasiruošimo puikiam curriculum ar sėkmingai karjerai. Visi turime jaustis vieningi, o malonės lygmenyje esame susieti antgamtiniais šventųjų bendravimo saitais.

Be to, turime įsisąmoninti, kad apsisprendimas ir atsakomybė neatsiejama nuo kiekvieno asmeninės laisvės, todėl ir dorybės yra iš esmės asmeniškos, tai yra būdingos asmeniui. Tačiau šiame meilės mūšyje niekas nesikauna vienas – dažnai tai kartoju, kad nė vienas mūsų nesame tarsi koks eilėraščio fragmentas. Mes vienaip ar kitaip padedame arba kenkiame vieni kitiems. Visi esame tos pačios grandinės dalys. Dabar prašykime mūsų Viešpaties Dievo, kad ši grandinė susietų mus su Jo Širdimi iki to meto, kai amžinai regėsime Jį veidas į veidą danguje.

Štai mes consummati in unum¹, suvienyti to paties prašymo, tų pačių intencijų, pasirengę pradėti šią pokalbio su Viešpačiu valandėlę, vėl degame troškimu būti gerais įrankiais Jo rankose. Kaip man gera išpažinti savo tikėjimą Viešpačiu, esančiu Eucharistijoje. Būdami prieš Dievą Švenčiausiajame Sakramente, kurstykite širdyse karštą norą, kad jūsų maldos taptų stipriu impulsu, kuris nuskrietų per visą žemę ligi tolimiausių mūsų planetos kampelių, – kur tik esama žmonių, dosniai tarnaujančių Dievui ir sieloms. Nes nuostabus šventųjų bendravimas mus susieja – esame bendradarbiai, kaip sako šv. Jonas², ir mūsų pareiga – skleisti Viešpaties tiesą bei ramybę.

Mums verta pagalvoti, kaip turėtume sekti Mokytojo pavyzdžiu; jei iš tiesų trokštame plėsti Kristaus karalystę, verta stabtelėti, susimąstyti ir iš Viešpaties gyvenimo pasimokyti kai kurių dorybių, kad jomis spinduliuotų mūsų elgesys.