Punktų sąrašas

Galbūt manęs paklausi: kam stengtis? Atsakau ne aš, o šv. Paulius: Kristaus meilė mus ragina¹⁰. Visos tavo būties per mažai, kad praplėstum savo meilės horizontą. Nuo pat pirmųjų Opus Dei žingsnių aš nuolatos atkakliai kartojau šiuos Kristaus žodžius kilnioms sieloms, pasirengusioms į juos atsiliepti: iš to visi jus pažins, kad esate mano mokiniai, jei mylėsite vieni kitus¹¹. Ir mus iš to pažins, nes meilė yra kiekvieno krikščionio veiklos paskata.

Jėzus, kuris yra pats tyrumas, netvirtina, kad Jo mokiniai bus atpažinti iš skaistaus gyvenimo. Jis, kuris yra pats nuosaikumas, kad net neturi kur galvos priglausti¹², kuris taip ilgai pasninkavo, budėjo ir meldėsi¹³, nesako apaštalams: jus pažins iš to, jog nesate nei apsirijėliai, nei girtuokliai.

Tyras Kristaus gyvenimas buvo ir visada bus antausis kiekvienos epochos visuomenei, dažnai tokiai pat supuvusiai kaip mūsiškė. Jo nuosaikumas – kitas botago kirtis tiems, kurie nuolat puotaudavo, o persivalgę prisiversdavo vemti, kad vėl galėtų prisikimšti pilvą, patvirtindami šiuos šv. Pauliaus žodžius: jų dievas – pilvas¹⁴.

Viešpaties nuolankumas buvo dar vienas smūgis tiems, kurie leido laiką, rūpindamiesi tik savimi. Būdamas Romoje, aš ne kartą kalbėjau ir jūs gal girdėjote mane sakant, kad nugalėtojai imperatoriai ir jų narsūs karvedžiai žygiuodavo išdidūs, pilni puikybės po šiandien jau sugriuvusiomis arkomis. Ir galbūt, eidami po šiais skliautais, jie palenkdavo galvą, kad neprasiskeltų didingos kaktos į grandiozinę arką. Tačiau nuolankusis Kristus taip pat nesako: jus pažins, jog esate mano mokiniai iš jūsų nuolankumo ir kuklumo.

Įsidėmėkite, kad ir po dvidešimties amžių Viešpaties priesakas tebėra nė kiek nepasenęs. Jis – tarsi tikro Dievo vaiko įgaliojamasis raštas. Per visą savo kunigišką gyvenimą daug sykių per pamokslus kartojau, jog šis priesakas dar, deja, tebėra visai negirdėtas daugeliui žmonių, todėl jie niekada ar beveik niekada nesistengė jo įgyvendinti. Liūdna, bet taip yra. Ne veltui Mesijas sakė: jus pažins iš to, kad vieni kitus mylite! Štai kodėl jaučiu poreikį nuolat priminti šiuos Viešpaties žodžius. Šv. Paulius priduria: nešiokite vieni kitų naštas, ir taip įvykdysite Kristaus įstatymą¹⁵. Dėl tuščiai praleistų valandėlių galbūt teisiniesi motyvuodamas, kad laiko turi į valias… Kai šitiek tavo brolių ir draugų dirba be atvangos! Padėk jiems jautriai, taktiškai, su šypsena lūpose, padėk taip, kad jie beveik to nepajustų, kad net negalėtų parodyti dėkingumo, nes tavo meilė buvo tokia subtili ir diskretiška, jog liko nepastebėta.

Pritrūkome laiko, galbūt teisintųsi vargšės mergaitės, kurios nešėsi tuščius žibintus. Darbininkai aikštėje didesniąją dienos dalį nežino, ką veikti, nes nejaučia pareigos imtis darbo, nors Viešpats nuolat, atkakliai, nuo pirmos valandos ieško darbininkų. Atsiliepkime į Jo kvietimą, atsakydami „taip“: iš meilės kęskime – nors iš tiesų tai ne kančia – dienos ir kaitros naštą¹⁶.