Punktų sąrašas

Jis prieina prie figmedžio. Jis prieina prie tavęs, prieina prie manęs. Jėzus alkanas ir ištroškęs sielų. Nuo Kryžiaus Jis sušuko: Sitio!³² – trokštu. Jis trokšta mūsų, mūsų meilės, mūsų sielų ir visų sielų, kurias turime atvesti pas Jį Kryžiaus keliu – nemirtingumo ir dangiškosios šlovės keliu.

Jis priėjo prie figmedžio, bet nieko nerado, vien tik lapus³³. Kaip apgailėtina. Ar taip būna ir mūsų gyvenime? Ar, deja, ne tiesa, kad mums trūksta tikėjimo, nuolankumo virpėjimo, kad stinga aukų ir kilnių darbų? Ar iš tiesų tik išorė krikščioniška ir vaisių nėra? Baisu. Jėzus paliepia: „Tegul per amžius ant tavęs nemegs vaisiai!“ Ir figmedis bemat nudžiūvo³⁴. Šis Šventojo Rašto fragmentas liūdina, bet kartu ir skatina mus atgaivinti tikėjimą, gyventi pagal tikėjimą, kad Kristus džiaugtųsi, gaudamas iš mūsų to, ko viliasi.

Neapgaudinėkime savęs: mūsų Viešpats niekada nebus priklausomas nuo žmogaus sumanymų, norų. Patys ambicingiausi planai Jo akyse tėra vaikų žaidimas. Jam reikia sielų, reikia meilės. Jis nori, kad visi žmonės amžinai džiaugtųsi Jo Karalyste. Mes turime daug dirbti žemėje ir gerai dirbti, nes turime pašventinti būtent šį, kasdienį, darbą.Ir niekada nepamirškime dirbti dėl Dievo. Jei dirbtume tik savo pačių labui, iš puikybės, užaugintume tik lapus. Ant tokio tankaus medžio nei Dievas, nei žmonės negalėtų rasti jokio tinkamo vaisiaus.

Kurstomas tokio atsidavimo, apaštališkas uolumas kasdien stiprėja ir uždega kitus, nes gėris linkęs sklisti. Mūsų varginga prigimtis, pajutusi Dievo artumą, suliepsnoja kaštu troškimu visame pasaulyje skleisti džiaugsmą ir ramybę, viską palaistyti atperkančiaisiais vandenimis, trykštančiais iš perverto Kristaus Šono³⁹, visus darbus pradėti ir baigti iš Meilės.

Pirma kalbėjau jums apie skausmus, kančias ir ašaras. Ir neprieštarauju sau teigdamas, jog mokinys, su meile ieškantis Mokytojo, liūdesį, vargus, sielvartą išgyvena kitaip: viskas atlėgsta kai tik iš tikrųjų priimame Dievo valią ir kai su džiaugsmu, kaip ištikimi vaikai, vykdome Jo planus, net jei atrodo, kad nebeištversime, kad kančia nepakeliama.