Punktų sąrašas

Kaip apgailėtina gyventi tik stumiant laiką – veltui eikvojant Dievo lobį! Toks elgesys nepateisinamas. Tegul niekas nesako: aš turiu tik vieną talentą, nieko negaliu padaryti. Ir su vieninteliu talentu gali pagirtinai dirbti²⁰. Kaip liūdna, kad nepanaudojame visų sugebėjimų – mažų ar didelių, – kuriuos Dievas duoda žmogui, kad tarnautų sieloms ir visuomenei.

Krikščionis, dėl egoizmo išsisukinėdamas, slapstydamasis nuo darbų, būdamas aplaidus, taigi tuščiai leisdamas savo laiką žemėje, rizikuoja prarasti ir dangų. Mylintis Dievą Kristaus tarnybai atiduoda ne tik tai, ką turi, ne tik tai, kas yra – jis atiduoda patį save. Jam svetimas niekingas požiūris, verčiantis paisyti vien savo sveikatos, vardo, profesijos.

Jei esame teisūs, esame teisingi. Niekada nesiliausiu kalbėjęs apie teisingumą, bet šiandien paminėsiu tik keletą bruožų, nenutoldamas nuo galutinio mūsų apmąstymų tikslo – sukurti tikrą vidinį gyvenimą, tvirtai pagrįstą žmogiškosiomis vertybėmis. Teisingumas yra kiekvienam atiduoti tai, kas priklauso; tačiau pridursiu – to neužtenka. Kad ir kiek daug žmogus nusipelno, jam reikia duoti daugiau, nes kiekviena siela yra Dievo šedevras.

Geriausia meilė yra dosniai įgyvendinti teisingumą; tokia meilė dažniausiai lieka nepastebėta, bet ji duoda vaisių danguje ir žemėje. Klaidingai manoma, jog aukso vidurys, kalbant apie moralines dorybes, reiškia vidutiniškumą: tarytum mažą dalelę to, ką galima nuveikti. Tas vidurys tarp „per daug“ ir „per mažai“ yra aukščiausias taškas: tai, kas mūsų išmintingumui atrodo geriausia. Kita vertus, dieviškosioms dorybėms nereikia ribos: neįmanoma per daug tikėti, viltis arba mylėti. Mūsų beribė meilė Dievui pasireiškia dosnumu, supratingumu, meile kitiems.