Punktų sąrašas

Dabar pamąstykime apie Palaimintąją Jo Motiną, kuri yra ir mūsų Motina. Ji meldžiasi Kalvarijoje, prie kryžiaus. Tai nuolatinė Marijos būsena. Ji melsdavosi visą laiką – ir atlikdama savo pareigas, ir triūsdama namie. Pasinėrusi į kasdienius rūpesčius, ji galvodavo apie Dievą. Kristus, perfectus Deus, perfectus homo⁸, norėjo, kad Jo Motina, nuostabiausia iš kūrinių, pilna malonių, sustiprintų mūsų troškimą – visuomet kreipti savo žvilgsnį dieviškosios meilės link. Prisiminkite Apreiškimo sceną: Arkangelas ką tik paskelbė žinią – pranešė, kad Ji taps Dievo Motina; jis randa Ją besimeldžiančią. Marija nepaprastai susikaupusi išklauso šv. Gabrieliaus pasveikinimą: Sveika, malonėmis apdovanotoji! Viešpats su tavimi!⁹ Po kelių dienų jos džiaugsmas ištrykšta Magnificat; ši Marijos giesmė, kurią Šventoji Dvasia mums davė per ištikimąjį šv. Luką, yra įprastinio Švenčiausiosios Mergelės ir Dievo bendravimo vaisius.

Mūsų Motina ilgai mąstė apie Gelbėtojo laukusiųjų šventų Senojo Testamento vyrų ir moterų žodžius bei įvykius, kuriuose jie dalyvavo. Ji žavėjosi daugybe nuostabių dalykų, begaliniu Dievo gailestingumu savo tautai, kuri dažnai būdavo nedėkinga. Mąstant apie nuolat patiriamą dieviškąjį švelnumą, iš nekaltos jos širdies ištrykšta žodžiai: Mano siela šlovina Viešpatį, mano dvasia džiaugiasi Dievu, savo Gelbėtoju, nes Jis pažvelgė į nuolankią savo tarnaitęi.¹⁰ Šios gerosios Motinos sūnūs – pirmieji krikščionys – viso to išmoko iš jos; mes taip pat galime ir turime to iš jos išmokti.

Būdama amžina, esu duota visiems vaikams – tiems, kurie yra jo paskirti¹⁰. Kaip išmintingai Bažnyčia įdėjo šiuos žodžius į mūsų Motinos lūpas, kad krikščionys jų neužmirštų. Ji yra saugumas, niekada mūsų nepaliekanti Meilė, nuolatinis prieglobstis, visada glostanti ir guodžianti ranka.

Vienas ankstyviausių Bažnyčios Tėvų rašo, jog turime įsidėmėti ir atmintyje išlaikyti svarbiausius Dievo Motinos gyvenimo įvykius¹¹. Ko gero, ne sykį esate vartę medicinos, matematikos ar kitų dalykų žinynus, vadovus. Tenai randame būtiniausių priemonių, kurių reikia imtis neatidėliotinais atvejais, gairių, kurios padeda nepasiklysti tuose moksluose.

Tylioje vidinėje maldoje dažnai apmąstykime tai, ką esame girdėję apie mūsų Motiną. Ta pamoka pamažu smelksis į mūsų sielą, ir mes nedvejodami bėgsime pas Ją, ypač kai neturėsime į ką atsiremti. Ar tai nėra asmeninės naudos ieškojimas? Be abejonės. Bet motinos žino, kad mes, jų vaikai, esame truputį savanaudžiai ir dažnai šaukiamės jų kaip paskutinės atramos. Jos tai puikiai supranta, ir šitai jų neskaudina: todėl jos ir yra motinos, o jų nesavanaudiška meilė mūsų akivaizdų egoizmą laiko sūnišku švelnumu ir nuoširdžiu pasitikėjimu.

Nenorėčiau, kad mano ir jūsų pamaldumas Šventajai Marijai virstų prašymais ir skundais. Ir vis dėlto, manau, neturėtume jaustis pažeminti, jei kai kada mums taip nutinka. Motinos skrupulingai neseikėja vaikų rodomos meilės; jos nesveria ir nematuoja. Motinos kaip medumi mėgaujasi net menkiausiomis meilės apraiškomis ir duoda kur kas daugiau, nei gauna. Jei šitaip elgiasi geros žemiškosios motinos, tai įsivaizduokite, ko galime tikėtis iš mūsų Motinos Šventosios Marijos.

Šventoji Evangelija padeda mums suprasti mūsų Motinos pavyzdį: Marija dėmėjosi visus šiuos dalykus ir svarstė juos savo širdyje¹⁸. Stenkimės daryti taip kaip Ji – nuoširdžiai kalbėkimės su Viešpačiu apie viską, kas mums nutinka, net apie menkiausius įvykius. Neužmirškime, jog turime juos pasverti, įvertinti, pažvelgti į juos tikėjimo akimis, kad atrastume Dievo Valią.

Jei mūsų tikėjimas silpnas, šaukimės Marijos. Šv. Jonas pasakoja, kad išvydę Kanos vestuvių stebuklą, kurį Jėzus padarė prašomas savo Motinos, mokiniai įtikėjo Jį¹⁹. Mūsų Motina visada užtaria mus prieš savo Sūnų prašydama, jog mus išklausytų ir mums pasirodytų, kad mes galėtume išpažinti: Tu esi Dievo Sūnus.

Kaip mumyse augs dieviškosios dorybės, jei nuoširdžiai bendrausime su Marija, mūsų Motina! Nesidrovėkime ištisą dieną kartoti – širdimi, nes žodžiai nereikalingi, – tylias trumputes maldas. Krikščioniškas pamaldumas sutelkė daug nuoširdaus šlovinimo žodžių litanijoje, kalbamoje po šventojo rožinio. Bet kiekvienas gali juos papildyti, apiberti Mariją naujais pagyrimais, tyliai sakyti tai, ko nedrįstame ištarti garsiai iš švento drovumo, kurį Ji supranta ir pateisina.

Galiausiai patariu tau, jei to dar nepadarei, pačiam patirti motinišką Marijos meilę. Negana žinoti, kad Ji – Motina, apie Ją galvoti ir kalbėti. Ji – tavo Motina, o tu Jos sūnus, Ji tave myli taip, lyg būtum Jos vienintelis sūnus šiame pasaulyje. Todėl ir elkis su Ja kaip su Motina: pasakok viską, kas tau nutinka, gerbk Ją, mylėk. Niekas už tave to nepadarys geriau nei tu pats.

Ir būk tikras, kad eidamas šiuo keliu netrukus patirsi Kristaus meilės pilnatvę ir įsitrauksi į neprilygstamą Dievo Tėvo, Dievo Sūnaus ir Dievo Šventosios Dvasios gyvenimą. Iš jo semsies jėgų klusniai vykdyti Dievo Valią, degsi troškimu tarnauti visiems žmonėms. Būsi toks krikščionis, koks kartais svajoji būti: kupinas meilės ir teisingumo darbų, linksmas ir stiprus, supratingas kitiems ir reiklus sau.

Tai mūsų tikėjimo stiprybė. Glauskimės prie Šventosios Marijos, kuri nepailsdama nuolatos mus lydės.