Punktų sąrašas

Leiskite truputį nukrypti į šalį, bet šis nukrypimas bus visiškai deramas. Niekada neklausinėjau pas mane ateidavusių žmonių, kokios jų politinės pažiūros: manęs tai nedomina! Tokia mano nuostata atspindi tikrąją Opus Dei dvasią, – kuriai puoselėti per Dievo malonę ir gailestingumą esu paskyręs visas savo jėgas, norėdamas tarnauti Šventajai Bažnyčiai. Politinis aspektas man nerūpi, nes jūs, krikščionys, turite visišką laisvę ir nuo jos neatsiejamą asmeninę atsakomybę spręsti, kaip jums atrodo geriausia, visus politinius, visuomeninius, kultūrinius ir kitokius klausimus be jokių apribojimų, išskyrus tuos, kuriuos nustato Bažnyčios mokymas. Jūsų sielos labui man rūpi vienintelis dalykas: kad neperžengtumėte tų ribų, nes tuomet atsirastų priešprieša tarp tikėjimo, kurį teigiate išpažįstą, ir jūsų darbų, ir tada aš jums be užuolankų tai pasakyčiau. Ši šventa pagarba pažiūroms, jeigu jos nenutolina jūsų nuo Dievo įstatymo, nesuprantama žmonėms, nežinantiems, kas yra tikroji laisvė, kurią Kristus mums pelnė ant Kryžiaus, qua libertate Christus nos liberavit¹⁸. Nesuvokiama ji ir visokiems sektantams, kurie stengiasi paversti dogmomis savo nuomones. Arba tiems, kurie smukdo žmogų, neigdami tikėjimo vertę ir palikdami ją priklausomą nuo šiurkščiausių paklydimų.

Dievo akivaizdoje vis klauskime savęs: Viešpatie, kodėl Tu mums davei šią galią? Kodėl leidai mums Tave pasirinkti arba Tave atstumti? Tu nori, kad mes išmintingai ja pasinaudotume. Viešpatie, ką nori, kad aš padaryčiau?¹⁷ Ir išgirstame skaidrų ir aiškų atsakymą: mylėk Viešpatį savo Dievą, visa širdimi, visa siela ir visu protu¹⁸.

Ar suprantate, ką noriu pasakyti? Laisvė įgyja tikrąją prasmę, kai ja naudojamasi atperkančios tiesos labui, kai ji pasitelkiama ieškant begalinės vienintelio Dievo meilės, kuri mus išlaisvina iš visokios vergovės. Aš kasdien vis labiau trokštu visam pasauliui byloti apie šį neišmatuojamą krikščionio turtą: Dievo vaikų¹⁹ šlovės laisvę! Čia ir yra esmė teisingos valios, kuri mus moko ieškoti gėrio, prieš tai jį atskyrus nuo blogio²⁰.

Norėčiau, kad pamąstytumėte apie svarbų dalyką – apie mūsų sąžinės atsakomybę. Niekas negali už mus nuspręsti: štai aukščiausias žmogiškojo orumo laipsnis – jie patys turi pasirinkti gėrį, o ne kas nors kitas už juos²¹. Daugelis iš savo tėvų paveldėjo katalikišką tikėjimą, ir antgamtinis gyvenimas Dievo malone mūsų sielose prasidėjo tada, kai vos gimę gavome krikštą. Bet visą gyvenimą, ir net kiekvieną dieną, mes turime atnaujinti savo apsisprendimą mylėti Dievą labiau už viską. Tik tas yra tikras krikščionis, kuris paklūsta vien Dievo Žodžio galiai²², kuris paklūsta pagarbiai, nekeldamas sąlygų, kuris pasiryžęs priimti, kad atsispirtų velnio gundymui, Kristaus nuostatą: Viešpatį, savo Dievą, tegarbink ir jam vienam tetarnauk²³.

Apsisprendimo laisvė

Per savo kunigystės metus nesilioviau pamokslavęs – tikriau, šaukęs apie savo meilę asmens laisvei, ir kai kuriuose veiduose mačiau nepasitikėjimo išraišką, tarsi jie bijotų, kad laisvės gynimas gali kelti pavojų tikėjimui. Tegul šie bailiai nusiramina. Tik klaidinga laisvės samprata prieštarauja tikėjimui. Laisvė, neturinti jokio tikslo, jokio aiškaus pavidalo, jokio įstatymo, jokios atsakomybės, yra apibrėžiama vienu žodžiu – palaidumas. Deja, kai kurie šitokią laisvę gina; būtent šios pretenzijos ir kėsinasi į tikėjimą.

Todėl netikslu kalbėti apie sąžinės laisvę, nes tai, kad žmogus atstumia Dievą, tampa tarsi moraliai teigiamu dalyku. Jau minėjome, kad galime priešintis išganomiesiems Viešpaties sumanymams; mes galime tai daryti, bet neprivalome. Ir jei kas nors sąmoningai tai darytų, jis nusidėtų, nes pažeistų pirmąjį ir pagrindinį įstatymą: mylėsi Viešpatį, savo Dievą, visa širdimi³².

Aš iš visų jėgų ginu apsisprendimo laisvę³³, nes niekas negali trukdyti Dievo kūriniui šlovinti savo Kūrėją. Reikia gerbti teisėtą tiesos troškulį: žmogaus pareiga – ieškoti Viešpaties, Jį pažinti, garbinti, bet niekas žemėje negali priversti atlikti apeigas tikėjimo, kurio žmogus neturi, taip pat, kaip ir niekas neturi teisės pakenkti tikėjimui, kurį gavo iš Dievo.

Turime būti reiklūs sau kasdieniame gyvenime, kad nesusikurtume nesamų problemų, dirbtinių poreikių, kurie dažniausiai atsiranda iš savimeilės, užgaidų, patogumų geismo ir tinginystės. Skubėkime Dievop, atsikratę nereikalingų daiktų, mantos, apsunkinančios mūsų žygį. Kaip tik dėl to, kad dvasios neturtas yra ne nieko neturėjimas, o neprisirišimas, būkime budrūs, nesileiskime suklaidinami tariamų poreikių. Siekite tik to, kas būtina, siekite tik to, ko pakanka. Ir netrokškite nieko daugiau.Tai, kas viršaus, yra našta, o ne palengvinimas; tai mus nuliūdina, užuot iš naujo įkvėpę³⁰.

Taip jums patardamas, turiu galvoje ne keistas, nenormalias ar sudėtingas situacijas. Pažinojau žmogų, kuris vietoj skirtukų į knygą įsidėdavo lapelius su savo ranka užsirašytomis trumpomis maldelėmis, padėdavusiomis jam būti Dievo akivaizdoje. Ir jis panoro saugoti šį lobį, kol suprato, jog pradeda prie šių popierėlių prisirišti. Koks dorybių pavyzdys! Atskleisčiau visas savo silpnybes, jeigu tai jums bent kiek padėtų. Papasakojau šį tą, nes ir jums galbūt taip atsitinka: per daug prisirišate prie savo knygų, drabužių, stalo, savo… menkaverčių stabų.

Tokiais atvejais patariu įveikti vaikišką drovumą ar skrupulingumą ir pasitarti su savo dvasiniu vadovu. Kartais pakaks mažyčio apsimarinimo – kurį laiką apsieikite be įprastų dalykų. Nieko neatsitiks, jei vieną dieną atsisakysite transporto priemonės, kuria nuolat naudojatės, ar atiduosite išmaldai, ką sutaupėte, net jeigu tai būtų ir labai nedaug. Jei turi neprisirišimo dvasią, tu dažnai atrasi nuolatinių, santūrių ir veiksmingų būdų jai pasireikšti.

Atvėręs jums savo sielą, privalau prisipažinti, kad turiu vieną prisirišimą, kurio niekada nenorėčiau išsižadėti, – nuoširdžiai jus visus myliu. Tos meilės išmokau iš paties geriausio Mokytojo ir trokštu kuo ištikimiau sekti Jo pavyzdžiu, be galo mylėdamas sielas, pirmiausia tas, kurios mane supa. Ar jūsų nejaudina karšta Jėzaus Kristaus meilė artimui, švelnumas, – apie tai byloja ir evangelistas, apibūdindamas vieną iš Jo mokinių, quem diligebat Iesus³¹, tą, kurį Jėzus mylėjo?