Punktų sąrašas

Kaip mumyse augs dieviškosios dorybės, jei nuoširdžiai bendrausime su Marija, mūsų Motina! Nesidrovėkime ištisą dieną kartoti – širdimi, nes žodžiai nereikalingi, – tylias trumputes maldas. Krikščioniškas pamaldumas sutelkė daug nuoširdaus šlovinimo žodžių litanijoje, kalbamoje po šventojo rožinio. Bet kiekvienas gali juos papildyti, apiberti Mariją naujais pagyrimais, tyliai sakyti tai, ko nedrįstame ištarti garsiai iš švento drovumo, kurį Ji supranta ir pateisina.

Galiausiai patariu tau, jei to dar nepadarei, pačiam patirti motinišką Marijos meilę. Negana žinoti, kad Ji – Motina, apie Ją galvoti ir kalbėti. Ji – tavo Motina, o tu Jos sūnus, Ji tave myli taip, lyg būtum Jos vienintelis sūnus šiame pasaulyje. Todėl ir elkis su Ja kaip su Motina: pasakok viską, kas tau nutinka, gerbk Ją, mylėk. Niekas už tave to nepadarys geriau nei tu pats.

Ir būk tikras, kad eidamas šiuo keliu netrukus patirsi Kristaus meilės pilnatvę ir įsitrauksi į neprilygstamą Dievo Tėvo, Dievo Sūnaus ir Dievo Šventosios Dvasios gyvenimą. Iš jo semsies jėgų klusniai vykdyti Dievo Valią, degsi troškimu tarnauti visiems žmonėms. Būsi toks krikščionis, koks kartais svajoji būti: kupinas meilės ir teisingumo darbų, linksmas ir stiprus, supratingas kitiems ir reiklus sau.

Tai mūsų tikėjimo stiprybė. Glauskimės prie Šventosios Marijos, kuri nepailsdama nuolatos mus lydės.

Švenčiausiasis Kristaus Žmogiškumas

Kaip įveikti šias kliūtis? Kaip sustiprinti savo apsisprendimą, jeigu jis pradeda atrodyti per sunkus? Semkimės įkvėpimo iš pavyzdžio, kurį rodo Švenčiausioji Mergelė, mūsų Motina; ji atveria mums labai platų kelią, neišvengiamai einantį per Jėzų.

Norėdami priartėti prie Dievo, turime pasirinkti teisingą kelią – Švenčiausiąjį Kristaus Žmogiškumą. Todėl visada patariu skaityti knygas, bylojančias apie Viešpaties Kančią. Tie raštai, kupini nuoširdaus pamaldumo, padeda mūsų protui suvokti Dievo Sūnų, Žmogų kaip mes, ir tikrą Dievą, mylintį ir kenčiantį kūno kančias, kad atpirktų pasaulį.

Nepamirškite vienos iš labiausiai įsišaknijusių pamaldumo praktikų – šventojo Rožinio. Bažnyčia skatina apmąstyti jo slėpinius, kad drauge su Švenčiausiosios Marijos džiaugsmu, skausmu ir garbe mūsų mintyse ir vaizduotėje įsispaustų nuostabus Viešpaties pavyzdys: trisdešimt paprasto gyvenimo metų, treji pamokslavimo metai, žeminanti Kančia ir šlovingas Prisikėlimas.

Sekti Kristumi – štai paslaptis. Būti šalia Jo taip arti, kad su Juo sutaptume, kad gyventume su Juo kaip pirmieji apaštalai. Jei netrukdysime malonei veikti, netrukus galėsime teigti, jog esame apsivilkę mūsų Viešpačiu Jėzumi Kristumi¹². Viešpats atsispindi mūsų elgesyje lyg veidrodyje. Jei veidrodis yra geras, toks, koks turi būti: jis atspindės mieliausią mūsų Išganytojo veidą, jo neiškreipdamas, nesukarikatūrindamas, ir kiti galės Juo žavėtis, Juo sekti.

Su šventaisiais Angelais Sargais

Prašau Viešpatį, kad niekada nenutoltume nuo dieviškojo Keliautojo, kol esame šioje žemėje. Todėl turime artimiau susidraugauti su Angelais Sargais. Mums visiems labai reikia draugijos, dangaus ir žemės draugijos. Melskitės šventiesiems Angelams! Draugystė yra ir labai žmogiška, ir labai dieviška. Kaip mūsų gyvenimas, kuris yra dieviškas ir kartu žmogiškas. Ar prisimenate, ką sako Viešpats: Jau nebevadinu jūsų tarnais... Jus aš draugais vadinu⁴⁶? Jis mus moko pasitikėti Dievo draugais, jau esančiais danguje, ir žmonėmis, gyvenančiais su mumis, ir tais, kurie atrodo nutolę nuo Viešpaties, kad juos patrauktume į tikrąjį kelią.

Baigsiu kartodamas tai, ką šv. Paulius sakė kolosiečiams: nesiliaujame už jus meldę ir prašę, kad būtumėte pilni Dievo valios pažinimo su visa išmintimi ir dvasiniu supratimu⁴⁷. Išmintimi, kurios teikia malda, kontempliacija, Šventosios Dvasios veikimas sieloje.

Kad elgtumėtės, kaip verti Viešpaties, ir jam tobulai patiktumėte, nešdami visokių gerų darbų vaisių ir augdami Dievo pažinimu, kad, visokeriopai sustiprinti jo šlovės galia, pilni ištvermės ir kantrybės, su džiaugsmu dėkotumėte Tėvui, kuris padarė mus tinkamus paveldėti šventųjų dalį šviesoje, kuris išgelbėjo mus iš tamsybių valdžios ir perkėlė į savo mylimojo Sūnaus karalystę.⁴⁸

Tesaugo mus Dievo Motina ir mūsų Motina, kad kiekvienas galėtume tarnauti Bažnyčiai tikėjimu, pasiekusiu pilnatvę, Šventosios Dvasios dovanomis ir kontempliatyviu gyvenimu. Tegul kiekvienas, atlikdamas savo pareigas, džiaugsmingai garbina Viešpatį.

Mylėkite Bažnyčią, džiaugsmingai tarnaukite jai, suvokdami, kad šiai tarnybai ryžotės iš Meilės. Ir jei pamatysime, jog kas nors žengia keliu neturėdamas vilties, kaip tie du Emauso mokiniai, prisiartinkime prie jų kupini tikėjimo ir ne savo, o Kristaus vardu stenkitės įtikinti, kad Jėzus būtinai išpildys pažadą, kad Jis visada rūpinasi savo Sužadėtine ir jos neapleidžia. Kad sutemos išsisklaidys, nes mes esame šviesos vaikai⁴⁹, pašaukti į amžinąjį gyvenimą.

Jis nušluostys kiekvieną ašarą nuo jų akių; ir nebebus mirties, nebebus liūdesio nei aimanos, nei sielvarto, nes kas buvo pirmiau, tas praėjo. O Sėdintysis soste tarė: „Štai aš visa darau nauja!“ Ir sako: „Rašyk, nes šitie žodžiai patikimi ir tikri“. Ir jis man pasakė: „Įvyko! Aš esu Alfa ir Omega, Pradžia ir Pabaiga. Trokštančiam aš duosiu dovanai gerti iš gyvojo vandens šaltinio. Tai paveldės nugalėtojas, ir aš būsiu jam Dievas, o jis bus man sūnus“.⁵⁰