Punktų sąrašas

Gražiosios Meilės Motina

Ego quasi vitis fructificavi...: Kraunu dailius pumpurus kaip vynmedis, ir mano žiedai duoda garbingų ir gausių vaisių.⁵ Tai žodžiai iš šios dienos skaitinių. Tegul šis švelnus dvelksmas – maldingumas mūsų Motinai – gausiai pasklinda mūsų ir visų krikščionių sielose ir skatina visiškai pasitikėti Ta, kuri nuolatos mus sergsti.

Aš Motina gražios meilės ir baimės, pažinimo ir šventos vilties⁶. Štai pamokos, kurias mums šiandien primena Švenčiausioji Marija. Tyros, didingos meilės, skaistaus gyvenimo, jautrios ir karštai mylinčios širdies pamoka, kad ir mes išmoktume ištikimai tarnauti Bažnyčiai. Kalbame ne apie šiaip kokią nors meilę, o apie Meilę. Jai svetima išdavystė, egoizmas, užmaršumas. Tai nepaprasta meilė, nes jos pradžia ir pabaiga – Dievas, triskart Šventas Dievas, kuris yra Grožis, Gerumas, Didybė.

Bet Šventraštyje užsimenama ir apie baimę. Mano supratimu, tai baimė, kad nenutoltume nuo Meilės. Viešpačiui Dievui mes nepatinkame, kai esame baikščiai susigūžę nepatiklūs, bijantys atsiverti. Jis nori, kad būtume narsūs, drąsūs, jautrūs. Baimė, apie kurią kalbama skaitinyje, mums primena dar vieną skundą kitame Šventojo Rašto tekste: ieškojau to, kurį myli mano širdis; ieškojau, bet jo neradau⁷.

Taip gali atsitikti, jei žmogus ne visiškai supranta, ką reiškia mylėti Dievą. Kartais širdį patraukia dalykai, nevedantys prie Viešpaties. Todėl pametame Jį iš akių. O kartais gal pats Viešpats pasislepia, ir tik Jis žino dėl ko. Jis ragina mus atkakliau Jo ieškoti, ir kai Jį randame, džiaugsmingai sušunkame: Radau tą, kurį myli mano širdis. Tvirtai jį apkabinau ir nepaleidau⁸.

Būdama amžina, esu duota visiems vaikams – tiems, kurie yra jo paskirti¹⁰. Kaip išmintingai Bažnyčia įdėjo šiuos žodžius į mūsų Motinos lūpas, kad krikščionys jų neužmirštų. Ji yra saugumas, niekada mūsų nepaliekanti Meilė, nuolatinis prieglobstis, visada glostanti ir guodžianti ranka.

Vienas ankstyviausių Bažnyčios Tėvų rašo, jog turime įsidėmėti ir atmintyje išlaikyti svarbiausius Dievo Motinos gyvenimo įvykius¹¹. Ko gero, ne sykį esate vartę medicinos, matematikos ar kitų dalykų žinynus, vadovus. Tenai randame būtiniausių priemonių, kurių reikia imtis neatidėliotinais atvejais, gairių, kurios padeda nepasiklysti tuose moksluose.

Mūsų Motina

Vaikai, ypač kol dar maži, linkę svarstyti, ką tėvai turėtų jų labui padaryti, bet jie nepagalvoja apie savo pareigą – pagarbą tėvams. Vaikai dažniausiai būna labai savanaudiški, nors, kaip jau minėjome, neatrodo, kad motinos pernelyg paisytų tokio elgesio, nes jų širdyse tiek daug meilės ir švelnumo, kad jos atiduoda save, nelaukdamos jokio atpildo.

Tas pats pasakytina ir apie Šventąją Mariją. Bet šiandien, švęsdami Jos dieviškąją Motinystę, stenkimės būti daug įžvalgesni. Mums turėtų būti skaudu, pamačius, kad nesame pakankamai jautrūs šiai gerajai Motinai. Klausiu ir jūsų, ir savęs: kaip Ją gerbiame?

Vėl grįžkime prie kasdienės patirties ir pagalvokime apie savo žemiškąsias motinas. Ko jos labiau už viską nori iš vaikų, kurie yra jų kūnas ir kraujas? Didžiausias troškimas – turėti juos šalia savęs. Kai vaikai užaugę ir nebegali šalia jų būti, jos nekantriai laukia naujienų, joms rūpi viskas, kas jiems nutinka: pradedant nerimta liga ir baigiant svarbiausiais dalykais.