Punktų sąrašas

Žodinė ir vidinė malda

Taip gyvenant krikščionišką gyvenimą, žodinės maldos yra lyg perlai ant siuvinio drobės. Dieviškieji kreipiniai: Tėve Mūsų..., Sveika, Marija..., Garbė Dievui Tėvui, ir Sūnui, ir Šventajai Dvasiai. Šventasis Rožinis ir daugybė kitų maldingų kreipinių, šūksnių, kuriuos mūsų broliai krikščionys kartojo nuo senų senovės, – tai lyg garbinimų vainikas Dievui ir mūsų Motinai.

Šv. Augustinas, komentuodamas 85 psalmės eilutę: Būk man gailestingas, Viešpatie, nes per visą dieną šaukiuos Tavęs, rašo: visą dieną, turėdamas galvoje „visą laiką, be paliovos...“ Žmogus [Jo] šaukiasi iki pat pasaulio pabaigos; nes tie, kurie Jo šaukiasi, yra tie patys Kristaus nariai: kai kurie jau ilsisi Jame, kiti dabar Jo šaukiasi, kiti Jo maldaus, kai mes būsime mirę, o po jų Jam melsis dar kiti²³. Ar jūsų nejaudina tai, jog galite dalyvauti tame Kūrėjo pagerbime, kuris tęsiasi per amžius? Koks didis yra žmogus, kai jis supranta esąs Dievo mylimas kūrinys ir skuba pas Jį, tota die, kiekvieną savo žemiškosios kelionės mirksnį!

Ir savo Motinai Šventajai Marijai visada būsime maži³⁰, nes Ji atveria kelią į dangaus karalystę, kuri duota mažutėliams. Mums nevalia nutolti nuo Dievo Motinos. Kaip Ją pagerbsime? Bendraudami, kalbėdamiesi su Ja, rodydami savo meilę, prisimindami Jos žemiškojo gyvenimo epizodus, pasakodami Jai apie savo kovas, pasisekimus, nesėkmes.

Šitaip atrasime maldų Marijai prasmę, tarsi melstumėmės pirmą sykį, nors Bažnyčioje visada taip meldžiamės. Kas yra Sveika Marija ir Viešpaties Angelas, jei ne karštas dieviškosios Motinystės pašlovinimas? Ir kalbant šventąjį Rožinį, šitą nuostabią maldą, kurią visados patarsiu kalbėti visiems krikščionims, nuostabaus Marijos elgesio slėpiniai, kurie yra ir pagrindiniai mūsų tikėjimo slėpiniai, vienas paskui kitą įsismelkia į mūsų protą ir širdį.

Kaip mumyse augs dieviškosios dorybės, jei nuoširdžiai bendrausime su Marija, mūsų Motina! Nesidrovėkime ištisą dieną kartoti – širdimi, nes žodžiai nereikalingi, – tylias trumputes maldas. Krikščioniškas pamaldumas sutelkė daug nuoširdaus šlovinimo žodžių litanijoje, kalbamoje po šventojo rožinio. Bet kiekvienas gali juos papildyti, apiberti Mariją naujais pagyrimais, tyliai sakyti tai, ko nedrįstame ištarti garsiai iš švento drovumo, kurį Ji supranta ir pateisina.

Galiausiai patariu tau, jei to dar nepadarei, pačiam patirti motinišką Marijos meilę. Negana žinoti, kad Ji – Motina, apie Ją galvoti ir kalbėti. Ji – tavo Motina, o tu Jos sūnus, Ji tave myli taip, lyg būtum Jos vienintelis sūnus šiame pasaulyje. Todėl ir elkis su Ja kaip su Motina: pasakok viską, kas tau nutinka, gerbk Ją, mylėk. Niekas už tave to nepadarys geriau nei tu pats.

Ir būk tikras, kad eidamas šiuo keliu netrukus patirsi Kristaus meilės pilnatvę ir įsitrauksi į neprilygstamą Dievo Tėvo, Dievo Sūnaus ir Dievo Šventosios Dvasios gyvenimą. Iš jo semsies jėgų klusniai vykdyti Dievo Valią, degsi troškimu tarnauti visiems žmonėms. Būsi toks krikščionis, koks kartais svajoji būti: kupinas meilės ir teisingumo darbų, linksmas ir stiprus, supratingas kitiems ir reiklus sau.

Tai mūsų tikėjimo stiprybė. Glauskimės prie Šventosios Marijos, kuri nepailsdama nuolatos mus lydės.

Švenčiausiasis Kristaus Žmogiškumas

Kaip įveikti šias kliūtis? Kaip sustiprinti savo apsisprendimą, jeigu jis pradeda atrodyti per sunkus? Semkimės įkvėpimo iš pavyzdžio, kurį rodo Švenčiausioji Mergelė, mūsų Motina; ji atveria mums labai platų kelią, neišvengiamai einantį per Jėzų.

Norėdami priartėti prie Dievo, turime pasirinkti teisingą kelią – Švenčiausiąjį Kristaus Žmogiškumą. Todėl visada patariu skaityti knygas, bylojančias apie Viešpaties Kančią. Tie raštai, kupini nuoširdaus pamaldumo, padeda mūsų protui suvokti Dievo Sūnų, Žmogų kaip mes, ir tikrą Dievą, mylintį ir kenčiantį kūno kančias, kad atpirktų pasaulį.

Nepamirškite vienos iš labiausiai įsišaknijusių pamaldumo praktikų – šventojo Rožinio. Bažnyčia skatina apmąstyti jo slėpinius, kad drauge su Švenčiausiosios Marijos džiaugsmu, skausmu ir garbe mūsų mintyse ir vaizduotėje įsispaustų nuostabus Viešpaties pavyzdys: trisdešimt paprasto gyvenimo metų, treji pamokslavimo metai, žeminanti Kančia ir šlovingas Prisikėlimas.

Sekti Kristumi – štai paslaptis. Būti šalia Jo taip arti, kad su Juo sutaptume, kad gyventume su Juo kaip pirmieji apaštalai. Jei netrukdysime malonei veikti, netrukus galėsime teigti, jog esame apsivilkę mūsų Viešpačiu Jėzumi Kristumi¹². Viešpats atsispindi mūsų elgesyje lyg veidrodyje. Jei veidrodis yra geras, toks, koks turi būti: jis atspindės mieliausią mūsų Išganytojo veidą, jo neiškreipdamas, nesukarikatūrindamas, ir kiti galės Juo žavėtis, Juo sekti.