Punktų sąrašas

Niekados nekalbėk, net apgailestaudamas, apie netyrus dalykus, įvykius. Suprask, kad tie dalykai prilimpa labiau nei degutas. Keisk pokalbio temą, o jeigu tai neįmanoma, tęsk ją primindamas, koks reikalingas ir gražus yra šventas tyrumas – dorybė žmonių, kurie žino, ko verta jų siela.

Teisus, kuris teigė, kad siela ir kūnas yra du priešai, kurie negali išsiskirti, ir du draugai, kurie negali vienas kito pakęsti.

Jei gelbėdami žemiškąjį gyvenimą visų pritarimu griebiamės jėgos, kad sutrukdytume žmogui nusižudyti, argi negalime panaudoti tos pačios prievartos – „šventos prievartos“, kad išgelbėtume Gyvenimą (iš didžiosios raidės) daugelio, kurie užsispyrę idiotiškai žudo savo sielą?

Jei gyveni „kūdikystės gyvenimą“, turi kaip vaikas būti dvasinis smaližius. Atmink, kaip ir „tavo amžiaus“ vaikai, gerus daiktus, kuriuos tau laiko Motina.

Ir taip daug kartų per dieną. Tam tereikia sekundžių: Marija... Jėzus... Tabernakulis... Komunija... Meilė... kančia... skaistyklos palaimintos sielos..., tie, kurie kovoja: Popiežius, kunigai... tikintieji... tavo siela... tavo artimųjų sielos... Angelai Sargai... nusidėjėliai…

Kokį gailestį kelia šitos minios žmonių – aukštojo ir žemojo, ir viduriniojo sluoksnio, – neturinčių jokio idealo! Atrodo, lyg nežinotų turį sielą: jie yra... masė, banda..., kaimenė.

Jėzau: mes tavo Gailestingosios Meilės padedami masę paversim kariauna, bandą – kariuomene, o iš kaimenės ištrauksime ir apvalysime tuos, kurie jau nebenori būti purvini.