Punktų sąrašas

Turi ambicijų: trokšti žinoti..., vadovauti..., nori būti drąsus. Gerai, puiku! Bet... dėl Kristaus, dėl Meilės.

Man patinka, kad gyveni tokiomis „atsiteisimo ambicijomis“. Sakei – už pasaulį!

Gerai. Tačiau pirmiausia – už savo dvasinę šeimą, giminaičius, šalies, kuri yra mūsų Tėvynė, žmones.

Ir toliau tiksliai vykdyk dabartines pareigas. Šis triūsas – kuklus, monotoniškas, menkas – yra malda, išreikšta veiksmais, kuriais rengiesi priimti kito darbo malonę – svarbaus, didelio ir rimto darbo, apie kurį svajoji.

Drąsus vaike, šauk: Kokia šventosios Teresės meilė! Koks šventojo Ksavero stropumas! Koks šaunus vyras yra šventasis Paulius! – Ak, Jėzau, štai aš... myliu Tave labiau nei Paulius, Ksaveras ir Teresė!

Rašai man: „Toks didelis noras, kurį visi turime, kad „tai“ sektųsi ir plėstųsi, regis, ima virsti nekantrumu. Kada gi sprogs, kada pratrūks..., kada pamatysime pasaulį esant mūsų?“

Ir priduri: „Noras neliks bevertis, jei jį išliesime Viešpačiui „priversti“, prie Jo pristodami: tada būsime šauniai panaudoję laiką“.

Pretenduoti apaštalavimo žygiuose į vadovaujančius postus šiame gyvenime nenaudinga, o kitam Gyvenimui tai pavojinga.

Jei Dievas to nori, būsi pašauktas. Ir tada turėsi sutikti. Tačiau neužmiršk, kad kiekvienoje vietoje gali ir privalai save pašventinti, nes tam ir atėjai.