Punktų sąrašas

Kaip tu nuoširdžiai kvatojai, kada patariau jaunystės metus paskirti šventojo Rapolo globai, „kad nuvestų tave, kaip jaunąjį Tobijų, į šventą šeimos gyvenimą drauge su gera, gražia ir turtinga mergina“, – sakiau tau juokais.

O netrukus kaip susimąstei, kai dar patariau atsiduoti ir jaunuolio apaštalo šventojo Jono globai: jeigu kartais Viešpats iš tavęs paprašytų daugiau.

Ne timeas, Maria! – Nebijok, Marija!.. Švenčiausioji Mergelė sumišo, matydama prieš save Arkangelą.

– O aš, vadinasi, noriu atmesti šitas kuklumo apraiškas, savo tyrumo apsaugą!

Tu man sakai, kad tavo širdyje ugnis ir vanduo, šaltis ir šiluma, aistrelės ir Dievas: viena žvakė uždegta šventajam Mykolui, antra – kipšui.

Nusiramink: kol nori kovoti, nėra tavo širdyje dviejų degančių žvakių, o tik viena – Arkangelui.

Paklausyk manęs, žmogau, lig ausų paniręs savo moksle: tavo mokslas negali man nuneigti tiesos, kad velnias veikia. Mano Motina Šventoji Bažnyčia jau daug metų įsako Kunigams kiekvieną dieną altoriaus papėdėj šauktis šventojo Mykolo contra nequitiam et insidias diaboli – prieš blogį ir velnio klastas. Tai ir pagirtinas asmeninio pamaldumo būdas.

Jei gyveni „kūdikystės gyvenimą“, turi kaip vaikas būti dvasinis smaližius. Atmink, kaip ir „tavo amžiaus“ vaikai, gerus daiktus, kuriuos tau laiko Motina.

Ir taip daug kartų per dieną. Tam tereikia sekundžių: Marija... Jėzus... Tabernakulis... Komunija... Meilė... kančia... skaistyklos palaimintos sielos..., tie, kurie kovoja: Popiežius, kunigai... tikintieji... tavo siela... tavo artimųjų sielos... Angelai Sargai... nusidėjėliai…