Punktų sąrašas

Tegul nebūna tavo gyvenimas bevaisis. Būk naudingas. Nusikratyk snaudulio. Spinduliuok savo tikėjimo ir meilės šviesa. Savo apaštališku gyvenimu nuvalyk lipnius ir purvinus pėdsakus, kuriuos paliko netyri neapykantos sėjėjai. Ir visus žemės kelius uždek Kristaus ugnimi, kurią nešioji savo širdyje.

Duok Dieve, kad tavo elgesys ir kalba būtų tokie, jog visi, tave matydami ir girdėdami kalbant, galėtų sakyti: „Jis skaito Jėzaus Kristaus gyvenimą“.

Rimtumas. Mesk tas bobiškas ar vaikiškas manieras ir įsiteikinėjimus. Tavo elgsena tebūnie tavosios dvasios ramybės bei tvarkos atspindys.

Nesakyk: „Toks jau esu... Kaltas mano charakteris“. Kaltas tavo charakterio trūkumas. Būk vyras – esto vir.

Įprask sakyti „Ne“.

Atgręžk nugarą nelabajam, kai šnibžda tau į ausį: „Kam sunkinti sau gyvenimą?“

Atsikratyk provincializmo dvasios. Taurink savo širdį, kol ji taps visuotinė, „katalikiška“. Neplasnok it naminė višta, kada gali lyg erelis kilti į aukštybes.

Ramumas. Kam tau pykti, jei širsdamas užgauni Dievą, suerzini artimą, kremtiesi pats... Ir pagaliau vis tiek turi liautis pykti.

Tą patį, ką pasakei, sakyk kitu tonu, be pykčio, ir tavo žodžiai skambės įtaigiau, o svarbiausia – neužgaus Dievo.

Nesibark, kol piktinies dėl padarytos klaidos. Luktelk iki rytojaus ar dar ilgėliau, o tada ramus ir ištyrinta širdimi būtinai sudrausmink. Vienu meiliu žodžiu laimėsi daugiau nei trimis valandomis kivirčo. Valdyk savo įkarštį.

Valia. Ryžtas. Pavyzdys. Kas darytina, daryk... Nesvyruodamas... nedvejodamas...

Tik šiaip Cisneras tapo Cisneru¹, Teresa de Abumada – šventąja Terese, o Ignotas Lojola – šventuoju Ignotu.

Dievas ir drąsa! „Regnare Christum volumus!“ (Norim, kad karaliautų Kristus!)

Tegul kliūtys tave tik augina. Viešpaties malonės tau nepritrūks: inter medium montium pertransibunt aquae! (vanduo ir per kalnų vidurį prasiskverbs!) Ar svarbu, kad dabar turi tramdyti savo veiklumą, jei vėliau it suspausta spyruoklė šausi į priekį nepalyginti toliau, nei kada svajojai?

Savimyla. Tu amžinai ieškai sau naudos. Atrodo, kad tau trūksta gebėjimo jausti Kristaus brolystę: kiti tau ne broliai, o tik pakopos.

Nujaučiu neišvengiamą tavo pralaimėjimą. O kai būsi dugne, tada lauksi, kad su tavim elgtųsi pagal artimo meilės įsakymą, pagal kurį dabar pats nenori gyventi.

Niekad nebūsi lyderis, jei žmonių masėje teįžvelgi laiptelius, kuriais lipdamas galėtum pasiekti viršūnę. Lyderiu tapsi, tik jeigu tau rūpės išgelbėti visas sielas.

Negali gyventi atgręžęs nugarą miniai, turi karštai trokšti padaryti ją laimingą.

Niekada nenori ieškoti tiesos iki galo. Kartais iš mandagumo. Kitais kartais – dažniausiai – kad sau pačiam neprisidarytum nemalonumų. Kai kada – kad nebūtų nemalonumų kitiems. Tačiau visuomet iš bailumo.

Taip bijodamas prisikasti iki esmės, niekada nebūsi teisingai sprendžiantis žmogus.

Nebijok tiesos, nors ta tiesa ir kainuotų gyvybę.

Man nepatinka toks eufemizmas: bailumą vadinti protingumu. O tasai jūsų „protingumas“ tik suteikia progą tuščiagalviams Dievo priešams dėtis išminčiais ir užimti vietas, kurių jie niekada neturėtų užimti.

Tasai piktnaudžiavimas nėra neištaisomas. Leisti jam plėtotis, lyg nebūtų vilties ir progos to atitaisyti, būtų charakterio trūkumas.

Nevenk pareigos. Atlik ją sąžiningai, nors kiti jau į viską numojo ranka.

Turi, kaip dabar sakoma, „gerą liežuvį“. Tačiau tuščiažodžiavimu nepasieksi, kad pateisinčiau, – nors sakai, jog tai duota Apvaizdos – kas nepateisinama.

Ar gali būti (tiesiog negaliu, nenoriu tuo tikėti), kad žemėje neliko žmonių, o tik pilvai?

„Melskitės, kad niekad nepasitenkinčiau tuo, kas lengva“. – To jau meldžiau. Tad betrūksta, kad atkakliai tesėtum šį puikų pasiryžimą.

Tikėjimas, džiaugsmas, optimizmas. – Tačiau ne silpnaprotystė užmerkti akis prieš tikrovę.

Iš kur tas stebinantis „gilus“ gyvenimo būdas kabarotis į viršų be atokvėpio – vis aukštyn ir aukštyn – įveikiant vis naujas viršukalnes vien „lengvumo“ – tuštumos galvoje ir tuštumos širdyje sąskaita!

Kam tas charakterio nepastovumas? Kada gi į ką nors sutelksi savo valią? Mesk tą pomėgį vis dėti pirmuosius akmenis ir užbaik nors vieną sumanymą iki galo.