Punktų sąrašas
Koks gražus yra šventas tyrumas! Tačiau jis nei šventas, nei Dievui malonus, jei atskiriame jį nuo artimo meilės.
Artimo meilė – tai sėkla, kuri augs ir duos gardžiausius vaisius, jei bus laistoma tyrumo vandeniu.
Be artimo meilės tyrumas yra bevaisis ir sterilūs jo vandenys sielas paverčia purvynu, nešvaria bala, iš kurios kyla puikybės smarvė.
Pabaigęs savo darbą, imkis savo brolio darbo, padėdamas jam dėl Kristaus taip jautriai ir paprastai, kad nė jis pats nepastebėtų, jog darai daugiau nei pagal teisingumą privalėtum.
Štai kur iš tiesų Dievo sūnui pritinkanti dorybė!
Tau skaudu, kai artimas neparodo tau meilės. O kaip turi būti skaudu Dievui dėl tavo meilės – Meilės – stokos Jam?
Niekad blogai negalvok apie jokį žmogų, nors jo žodžiai bei darbai ir duotų pagrindo taip apie jį spręsti.
Susilaikyk nuo neigiamos kritikos: jei negali pagirti, tylėk.
Niekada nekalbėk blogai apie savo brolį, nors turėtum aibę priežasčių. Pirmiausia eik prie Tabernakulio, paskui eik pas kunigą, savo dvasios tėvą, ir palengvink savo širdgėlą išsipasakodamas ir jam. Daugiau niekam.
Apkalbos yra piktšašiai, kurie teršia ir sunkina apaštalavimą. Jos prieštarauja artimo meilei, atima jėgas, vagia ramybę ir pradangina vienybę su Dievu.
Jei pats esi toks apgailėtinas, ko stebiesi, jei ir kiti turi bėdų?
Pamačius, kam daugelis skiria visą gyvenimą (ištisai vien šnekoms, šnekoms, šnekoms su visomis jų pasekmėmis), man atrodo, kad daug reikalingesnė ir mielesnė yra tyla. Ir labai gerai suprantu, kam prašai ataskaitos, Viešpatie, už kiekvieną tuščią žodį.
Daug lengviau pasakyti nei padaryti. Tu, kuris turi aštrų it kirvis liežuvį, ar bandei nors sykį, kad ir atsitiktinai, gerai padaryti tai, ką kiti, tavo „autoritetinga“ nuomone, padaro ne taip gerai?
Tai vadinasi: paskalos, apkalbos, intrigos, kiršinimas, gandai, liežuvavimas, pinklės. O gal net šmeižtas? Niekšybė?
Sunku išvengti, kad „teisėjavimas“ tų, kurie neturi jokios dingsties tatai daryti, galiausiai nevirstų „kūmučių užsiėmimu“.
Kaip skaudina Dievą ir kaip kenkia daugeliui sielų – ir kaip gali pašventinti kitas – „teisiųjų“ neteisingumas!
„Sveikinkit visus šventuosius. Jus sveikina visi šventieji. Visiems šventiesiems, gyvenantiems Efeze. Visiems šventiesiems Kristuje Jėzuje, gyvenantiems Filipuose“.
Iš tiesų, kokiu jaudinančiu vardu – šventieji – vadindavo vienas kitą pirmieji krikščionys!
Mokykis bendrauti su savo broliais.
Kokia didelė yra nuolankumo vertė! Quia respexit humilitatem... Aukščiau tikėjimo, meilės, nesutepto tyrumo, mūsų Motinos džiaugsmo himnas Zakarijo namuose skelbia štai ką:
„Nes jis pažvelgė į nuolankią savo tarnaitę. Štai nuo dabar palaiminta mane vadins visos kartos“.
Pavienės kiekvieno iš jūsų pastangos nebūna veiksmingos. Bet jei jus jungia Kristaus meilė, stebėsitės jų galia.
Dažnai apaštalavimo triūsą palyginu su mašina: krumpliaračiai, stūmokliai, vožtuvai, varžteliai…
Taigi artimo meilė – tavoji artimo meilė – yra tepalas.
Dokumentas atspausdintas https://escriva.org/lt/book-subject/camino/72231/ (2025-11-23)