Punktų sąrašas
Juokiesi, kad sakau, jog turi „pašaukimą santuokai“? Iš tiesų turi būtent pašaukimą.
Atsiduok šv. Rapolo globai, kad kaip Tobiją nuvestų tave skaistų iki kelio pabaigos.
Santuoka tinka paprastiems kareiviams, bet ne Kristaus generaliniam štabui. Panašiai kaip valgis būtinas kiekvienam individui, palikuonių gimdymas būtinas tik rūšiai, o pavieniai individai gali ir be to.
Troškti vaikų? Paaukoję kūno egoizmą, po savęs paliksime vaikų, daug vaikų... ir neišdildomą šviesos pėdsaką.
Kaip turime gerbti kunigystės luomo skaistybę! Tai jo turtas. Joks tironas niekad negalės išveržti iš Bažnyčios šios karūnos.
Šventas tyrumas Dievo duodamas, kai nuolankiai jo prašoma.
Koks gražus yra šventas tyrumas! Tačiau jis nei šventas, nei Dievui malonus, jei atskiriame jį nuo artimo meilės.
Artimo meilė – tai sėkla, kuri augs ir duos gardžiausius vaisius, jei bus laistoma tyrumo vandeniu.
Be artimo meilės tyrumas yra bevaisis ir sterilūs jo vandenys sielas paverčia purvynu, nešvaria bala, iš kurios kyla puikybės smarvė.
Tyrumas? – klausia. Ir šypteli. Tai tie patys, kurie į vedybinį gyvenimą ateina nustekentu kūnu ir nusivylusia siela.
Pažadu jums knygą, – jei Dievas man padės, – kuri galėtų vadintis „Celibatas, Santuoka ir Tyrumas“.
Reikia vyriškumo ir tyrumo kryžiaus žygio, kuris sustabdytų ir panaikintų griaunamąjį darbą tų, kurie mano, kad žmogus tėra gyvulys.
Tas kryžiaus žygis – tai jūsų darbas.
Daugelis ir pasaulyje gyvena kaip angelai.
O tu... kodėl gi ne?
Kai tvirtai pasiryši gyventi dorą gyvenimą, skaistybė nebus tau našta: bus triumfo karūna.
Gydytojau apaštale, man rašei: „Visi iš patirties žinome, kad išlikti tyri galime tik neprarasdami budrumo, dažnai eidami Sakramentų ir užgesindami pirmąsias aistrų kibirkštis, kol neįsiliepsnojo ugnis. Ir kaip tik tarp skaisčiųjų sutinkama visais atžvilgiais doriausių žmonių. O tarp geidulingųjų daugiausia būna baikščių, savanaudžių, suktų ir žiaurių, – tai vyriškumo stokos požymiai.“
Norėčiau, – sakei man, – kad Jonas, jaunasis apaštalas, pasitikėtų manimi ir duotų man patarimų, ir padrąsintų mane siekti širdies tyrumo.
Jei iš tiesų to trokšti, pasakyk jam pats: ir pasijusi padrąsintas, ir gausi patarimą.
Rajumas yra netyrumo avangardas.
Madrido frontas. Dvi dešimtys karininkų taurioje ir linksmoje draugijoje. Suskamba daina, kita, dar viena ir dar viena…
O jaunutis leitenantas tamsiais ūseliais tebegirdi tik pirmąją:
„Padalytosios širdys oi man nemielos;
atiduodamas savo duodu ją visą“.
„Kas per mano nenoras atiduoti visą širdį!“ Ir malda liejosi – ramia ir plačia tėkme.
Jei prarandi savo gyvenimo antgamtinę prasmę, tavo artimo meilė tebus filantropija, tyrumas – padorumas, apsimarinimas bus paikystė, kūniška atgaila – rimbas, o visi tavo darbai – bevaisiai.
Dažnai eini sakramentų, meldiesi, esi skaistus... ir nesimokai... Nesakyk man, kad esi geras: esi tik gerutis.
Kokia didelė yra nuolankumo vertė! Quia respexit humilitatem... Aukščiau tikėjimo, meilės, nesutepto tyrumo, mūsų Motinos džiaugsmo himnas Zakarijo namuose skelbia štai ką:
„Nes jis pažvelgė į nuolankią savo tarnaitę. Štai nuo dabar palaiminta mane vadins visos kartos“.
Dokumentas atspausdintas https://escriva.org/lt/book-subject/camino/72234/ (2025-11-23)