Punktų sąrašas

Nesakyk: „Toks jau esu... Kaltas mano charakteris“. Kaltas tavo charakterio trūkumas. Būk vyras – esto vir.

Tu užsispyrusiai lieki supasaulėjęs, lengvabūdiškas ir išsiblaškęs, nes esi bailys. Kas gi, jei ne bailumas, yra tas tavo nenoras pasipriešinti pačiam sau?

Esi smalsus, daug klausinėji, visur lendi, nuolat žvilgčioji pro kitų langus. Ar tau ne gėda net ydomis būti nevyriškam? Būk vyras ir norėk daugiau žinoti ne apie kitus, o apie save patį.

Vertėtų tau įsisąmoninti tokį patikimą mokslą: savo paties dvasia yra prastas patarėjas, prastas vairininkas vesti sielai per vidinio gyvenimo audras ir pavojus.

Todėl tokia yra Dievo valia, kad prie laivo vairo stovėtų Kapitonas ir savo šviesa bei išmintimi vestų mus į saugų uostą.

Manai, kad esi išskirtinė asmenybė: tavo studijos, tyrinėjimai, publikacijos, tavo visuomeninė padėtis, garsi pavardė, politinė veikla, tavo užimamos pareigos, turtas..., amžius – jau nebesi vaikas!

Kaip tik todėl tau labiau negu kitiems reikia sielos Vadovo.

Kam dvejoji išvysti save tokį, koks esi iš tikrųjų, ar leisti, kad tokį tave pamatytų Vadovas?

Laimėsi didelį mūšį, jei nusikratysi baimės būti pažintas.

Dėkok, kaip už ypatingą malonę, už tą šventą pasibjaurėjimą.

Didžiausias tavo priešas esi tu pats.

Prasiblaškyti. Atseit tau reikia prasiblaškyti, išplečiant akis, kad geriau matytum daiktų pavidalus, arba prisimerkiant dėl savo trumparegystės.

Visai užsimerk! Gyvenk vidinį gyvenimą, ir išvysi neregėtų spalvų ir perspektyvos, geresnio, naujo pasaulio stebuklus: ir bendrausi su Dievu..., ir pažinsi savo varganumą..., ir save sudievinsi..., tokiu dievinimu, kuris, priartindamas tave prie Tėvo, padarys tave geresniu tavo brolių žmonių broliu.

Vyk šalin tą neviltį, kurią tau sukelia savo menkystės suvokimas. Tiesa: ekonominiu požiūriu esi nulis, socialiniu – taip pat nulis, dar vienas – dorybėmis, ir dar vienas – talentais…

Tačiau šitų nulių kairėje yra Kristus... Ir koks didžiulis išeina skaičius!

Kuo labiau esu keliamas, mano Jėzau, tuo labiau mane nužemink mano širdyje, leisdamas pažinti, kas buvau ir kas būsiu, jei mane apleisi.

Neužmiršk, kad esi... šiukšlių dėžė. Todėl jei kartais dieviškasis Sodininkas imasi tavęs, tave išgramdo, išvalo... ir pripildo puikiausių žiedų, nei aromatu, nei spalvomis, kurios pagražina tavo bjaurumą, nėra ko tau didžiuotis.

Nusižemink: ar nežinai, kad esi atliekų indas?