Punktų sąrašas

Niekada nenori ieškoti tiesos iki galo. Kartais iš mandagumo. Kitais kartais – dažniausiai – kad sau pačiam neprisidarytum nemalonumų. Kai kada – kad nebūtų nemalonumų kitiems. Tačiau visuomet iš bailumo.

Taip bijodamas prisikasti iki esmės, niekada nebūsi teisingai sprendžiantis žmogus.

Sumišimas. Žinojau, susvyravo tavo nuostatos. Ir kad mane suprastum, rašiau tau: „Velnio labai šlykštus veidas, tą gerai žinodamas jis rodosi taip, kad nesimatytų jo ragų. Nepuola ragus atstatęs. Todėl kaip dažnai pasirodo prisidengęs kilnumo, net dvasingumo kauke!“

Tai vadinasi: paskalos, apkalbos, intrigos, kiršinimas, gandai, liežuvavimas, pinklės. O gal net šmeižtas? Niekšybė?

Sunku išvengti, kad „teisėjavimas“ tų, kurie neturi jokios dingsties tatai daryti, galiausiai nevirstų „kūmučių užsiėmimu“.

Esi per daug naivus, kai apie apaštalavimo darbų vertę sprendi iš išorės. Pagal šį kriterijų turėtum labiau vertinti anglių maišą nei deimantų saują.

Į apaštalavimą eini paklusti, apiplėšti pats save, o ne primesti savo asmeninės nuomonės.