Punktų sąrašas

Sunku skaityti šventojoje Evangelijoje Piloto klausimą: „Katrą norite, kad jums paleisčiau: Barabą ar Jėzų, vadinamą Kristumi?“ Dar skaudžiau išgirsti atsakymą: „Barabą!“

O dar baisiau suprasti, kad labai dažnai nuklydęs nuo kelio ir aš sakiau: „Barabą!“ Ir pridurdavau: „Kristų?.. Crucifige eum! – Ant kryžiaus Jį!“

Man nebūtini stebuklai: užtenka tų, kurie minimi Šventajame Rašte. Užtat man reikia, kad atliktum savo pareigą, kad atsilieptum malonei.

Sine me nihil potestis facere! (Be manęs jūs nieko negalite padaryti!) Nauja šviesa, tikriau sakant, mano akims pasirodęs naujas spindesys tos Amžinosios Šviesos, kuri yra šventoji Evangelija.

Tad ar gali mane nustebinti „mano“... kvailystės?

Tegul Jėzus būna visame kame, kas mano. Tada išvengsiu kvailysčių savo elgesy ir teisingiau bus sakyti nebe mano reikalai, bet – „mūsų reikalai“.

Priemonės? Jos tokios pat, kaip ir Petro bei Pauliaus, Domininko ir Pranciškaus, Ignoto ir Ksavero: Krucifiksas ir Evangelija.

O gal tau jos atrodo per menkos?

Nesu linkęs visur įžiūrėti stebuklus. Tau sakiau, kad mano tikėjimui tvirtai palaikyti daugiau negu reikia stebuklų, atpasakotų Šventojoje Evangelijoje. Bet mane liūdina tie krikščionys – net maldingieji, net „apaštalaujantys“, – kurie šypteli išgirdę apie ypatingus kelius, antgamtinius įvykius. Jaučiu norą jiems tarti: taip, ir šiandien vyksta stebuklai, – mes patys juos darytume, jei turėtume tikėjimą!

Dievas visada tas pats. Reikia tikėjimo žmonių: ir atsinaujins nuostabūs dalykai, apie kuriuos skaitome Šventajame Rašte.

Ecce non est abbreviata manus Domini – Dievo ranka – Jo galia – nėra sutrumpėjusi!

Apie šį savo draugą man sakai, kad dažnai eina sakramentų, kad tyrai gyvena ir yra geras studentas, tačiau „neužkimba“: jei tik jam kalbi apie pasiaukojimą ir apaštalavimą, nuliūsta ir ima tavęs šalintis.

Nesirūpink. Tai ne tavo stropumo pralaimėjimas: tai grynai tas pats atvejis, apie kurį pasakoja evangelistas: „Jei nori būti tobulas, eik ir parduok, ką turi, ir išdalink vargšams“ (auka)... „Tuomet ateik ir sek paskui mane“ (apaštalavimas).

Jaunuolis abiit tristis – irgi nuliūdęs pasišalino: nenorėjo atsiliepti malonei.

Apaštalo siela, tu esi druska. Bonum est sal – druska geras daiktas, – skaitome Evangelijoje, – si autem sal evanuerit – bet jei druska nustotų sūrumo..., ji niekam nebetinka, nei dirvai, nei mėšlui; ji išberiama laukan kaip niekam tikusi.

Tu esi druska, apaštalo siela, bet jei nustoji sūrumo…