Punktų sąrašas

Vaikai... Kaip jie stengiasi garbingai elgtis tėvams matant!

Ir Karalių vaikai, kai yra savo tėvo Karaliaus akivaizdoje, kaip jie stengiasi būti karališkai orūs!

O tu... ar nežinai, kad visuomet esi Didžiojo Karaliaus, Dievo, savo Tėvo, akivaizdoje?

„Tėve, galvojau apie tai, ką jūs man sakėte, – kalbėjo anas berniokas, geras Madrido universiteto studentas (kur jis dabar?), – kad esu Dievo sūnus! Susizgribau gatvėje: galva aukštai iškelta, viduje – puikybė... Dievo sūnus!“

Ramia sąžine patariau jam ugdyti tą „puikybę“.

Man skaudu matyti drungnumo pavojų, kuris tau gresia, kai nematau, kad savo padėtyje rimtai siektum tobulumo.

Sakyk su manimi: „Nenoriu būti drungnas! Confige timore tuo carnes meas!“ (Perdurk savo baime mano kūną!) – duok man, mano Dieve, sūniškos baimės, kuri verstų mane atsipeikėti!

Timor Domini sanctus. Viešpaties baimė šventa. Baimė, kuri yra sūnaus pagarba Tėvui, anaiptol ne vergiška baimė, nes tavo Tėvas Dievas nėra tironas.

Pabaigęs savo darbą, imkis savo brolio darbo, padėdamas jam dėl Kristaus taip jautriai ir paprastai, kad nė jis pats nepastebėtų, jog darai daugiau nei pagal teisingumą privalėtum.

Štai kur iš tiesų Dievo sūnui pritinkanti dorybė!

Gerai, kad Dievui tarnauji kaip sūnus, be atlygio, kilniaširdiškai... – Bet nesirūpink, jei kartais pagalvoji apie apdovanojimą.

Nebijok mirties. Priimk ją jau dabar, didžiadvasiškai... kada Dievas panorės... kaip Dievas panorės... kur Dievas panorės. Neabejok: ji ateis tokiu metu, tokioje vietoje ir taip, kaip bus tinkamiausia, siunčiama Dievo, tavo Tėvo. Sveika atvykusi, mūsų sese mirtie!

Gera atiduoti šlovę Dievui neimant avanso (žmona, vaikai, pagerbimai...) iš tos šlovės, kuria pilnutinai gėrėsimės su Juo Gyvenime…

Be to, jis yra dosnus... Atsilygina šimteriopai: tai teisinga ir kalbant apie vaikus. Daug kas dėl Jo garbės atsisako teisės turėti vaikų, tačiau turi tūkstančius dvasios vaikų. Taip, vaikų, kaip mes esame savo Tėvo, kuris yra danguje, vaikai.

Priešais Amžinąjį Dievą tu esi mažesnis vaikas, negu priešais tave dvejų metų mažylis.

Ir ne tik vaikas – esi Dievo sūnus. Neužmiršk šito.

Nesistenk būti vyresnis. Buk vaikas, visada vaikas, net jei ir miršti nuo senatvės. Kada vaikas užkliūva ir parpuola, nieko tai nestebina...: jo tėvas skuba jį pakelti.

Kada užkliūva ir parpuola vyresnis, pirmoji reakcija būna juokas. Kartais po šio pirmo impulso juokingumas užleidžia vietą gailesčiui. Tačiau vyresnieji turi atsikelti patys.

Tavo liūdna kasdienė patirtis pilna klaidų ir parpuolimų. Kas iš tavęs būtų, jei kiekvieną kartą netaptum vis labiau vaikas?

Nesistenk būti vyresnis. Būk vaikas, ir kai suklupsi, tave pakels tavo Tėvo Dievo ranka.

Panoręs, kad taptum apaštalu, Viešpats tau priminė – kad niekada to neužmirštum – jog esi „Dievo sūnus“.