Punktų sąrašas

Vadinasi, tu pats savo valia paskirsi sau bausmę už silpnumą ir kilnumo stoką? Gerai. Tik tegu tai būna nuosaiki atgaila, tarsi būtų paskirta priešui, kuris kartu yra ir mūsų brolis.

Nebemąstyk apie savo nupuolimą. Šios mintys ne tik slegia tave kaip akmuo, bet ir lengvai gali duoti progą kitoms pagundoms. Kristus tau atleido: užmiršk „senąjį žmogų“ – buvusį save.

Nenusimink. – Mačiau, kad grumeisi... Nūdienis pralaimėjimas tėra mankšta iškovoti galutinei pergalei.

Tai buvo nesėkmė, žlugimas, nes praradai mūsų dvasią. Jau žinai, kad, vadovaujantis antgamtiniais motyvais, pabaiga (pergalė, pralaimėjimas? – niekai!) teturi vieną vardą: sėkmė.

Jei pats esi toks apgailėtinas, ko stebiesi, jei ir kiti turi bėdų?

Artimo meilės galia! Jei gyvenate siejami palaimintos brolystės, jūsų tarpusavio silpnybė taip pat yra parama, kuri laiko jus tiesius, kai vykdote pareigas: kaip kad viena kitą paremdamos laikosi kortos.

Kada tave spaudžia tavo menkystės, nesisielok. Girkis savo negaliomis kaip šventasis Paulius, nes vaikai gali mėgdžioti suaugusius be baimės apsijuokti.

Tegu tavo trūkumai bei netobulumai ir net rimti nupuolimai neatitolina tavęs nuo Dievo. Silpnas vaikas, jei yra galvotas, stengiasi būti arti savo tėvo.

Nepajudinamas: toks tu turi būti. – Jei tavo ištvermę sudrebina savas ar svetimas silpnumas, susidarau liūdną vaizdą apie tavo idealą.

Pasiryžk kartą visam laikui.