Punktų sąrašas

To polinkio kritikuoti – nors sutinku su tavim, jog neturi blogų norų – neturi puoselėti nei apaštalaudamas, nei bendraudamas su broliais. Atleisk, kad kalbėsiu atvirai: polinkis kritikuoti yra didelė kliūtis jūsų antgamtiniame darbe, nes kol nagrinėji kitų veiklą, visai neturėdamas tam pagrindo – sutinku, tegu ir kilniausiais tikslais – tuo metu tu nieko teigiamo nenuveiki, o savo pasyvumo pavyzdžiu trukdai visų tobulėjimui.

„O jei, – nerimastingai klausi, – polinkis kritikuoti yra tarsi mano charakterio šerdis?..“

Paklausyk, aš tave nuraminsiu. Imk plunksną, popierių: paprastai, atvirai – ir trumpai! – surašyk, kas tave kamuoja, atiduok ką parašęs vyresniajam ir užmiršk. Būdamas priešakyje ir turėdamas Dievo suteiktas pareigoms malones, jis padės raštą archyvan, ar išmes šiukšliadėžėn. O kadangi tavasis polinkis kritikuoti yra vedamas kilniausių motyvų, argi tau rūpi.

Jei pajustum polinkį būti vadu, tavo tikslas tebūnie: tarp brolių – paskutinis, o tarp kitų – pirmutinis.

Pagalvok: koks tau įžeidimas, jei šis ar anas labiau pasitiki kai kuriais asmenimis, kuriuos seniau pažįsta, ar kuriems jaučia didesnę simpatiją, su kuriais labiau sieja profesija ar charakteris?

Tačiau savųjų tarpe kuo rūpestingiausiai venk net ir atrodyti su kuo nors labiau draugaujantis.

Niekada nekalbėk blogai apie savo brolį, nors turėtum aibę priežasčių. Pirmiausia eik prie Tabernakulio, paskui eik pas kunigą, savo dvasios tėvą, ir palengvink savo širdgėlą išsipasakodamas ir jam. Daugiau niekam.

Pamačius, kam daugelis skiria visą gyvenimą (ištisai vien šnekoms, šnekoms, šnekoms su visomis jų pasekmėmis), man atrodo, kad daug reikalingesnė ir mielesnė yra tyla. Ir labai gerai suprantu, kam prašai ataskaitos, Viešpatie, už kiekvieną tuščią žodį.

Prater qui adiuvatur a fratre quasi civitas firma – brolis, brolio padedamas, yra tvirtas lyg mūro sienų juosiamas miestas.

Pagalvok ir pasiryžk gyventi brolybę, kurią visada siūliau ir siūlysiu.

Nematydamas tavęs įgyvendinant palaimintą brolystę, kurią be paliovos tau skelbiu, priminsiu tau anuos nuoširdžius šventojo Jono žodžius: Filioli mei, non diligamus verbo neque lingua, sed opere et veritate – vaikeliai, nemylėkime žodžiu ar liežuviu, bet darbu ir tiesa.

Artimo meilės galia! Jei gyvenate siejami palaimintos brolystės, jūsų tarpusavio silpnybė taip pat yra parama, kuri laiko jus tiesius, kai vykdote pareigas: kaip kad viena kitą paremdamos laikosi kortos.

Matai? Vija prie vijos, ir daug jų, gerai supintų, sudaro lyną, galintį pakelti didžiulius svorius. – Tu ir tavo broliai, visi sutelkę savo valią Dievo valiai vykdyti, galėsite įveikti bet kokias kliūtis.

Tau lengviau bus vykdyti savo pareigą, jei nuolat turėsi omeny pagalbą, kurią tau teikia tavo broliai, taip pat ir pagalbą, kurios jiems nesuteiki, jei nesi ištikimas.

Savo apaštalavimo žygyje nebijok išorinių priešų, kad ir kokia didi būtų jų galia. Štai kas tavo didžiausias priešas – tavo „sūniškumo“ stoka ir tavo „broliškumo“ stoka.

Gerai suprantu, kad tau tik juoką kelia panieka, kurią tau rodo nors ir galingi priešai, kol jauti vienybę su Dievu ir savo apaštalavimo broliais. O tau kas?