Punktų sąrašas

Tasai piktnaudžiavimas nėra neištaisomas. Leisti jam plėtotis, lyg nebūtų vilties ir progos to atitaisyti, būtų charakterio trūkumas.

Nevenk pareigos. Atlik ją sąžiningai, nors kiti jau į viską numojo ranka.

Ar nemanai, kad lygybė, kaip dažnas ją supranta, ir neteisybė yra sinonimai?

Jei su džiaugsmu ir tylomis pakeli neteisybę, neabejok, kad esi Dievo žmogus.

Puikiai atsakė tas garbingas vyras jaunuoliui, kuris skundėsi patirta neteisybe: „Tau nemalonu? – sakė jis. – Na, tai nenorėk būti geras!..“

Vėl! Sakė, rašė, už, prieš, geranoriškai ar ne visai, nutylėjo ir šmeižė, gyrė ir šlovino... kalbėjo nesąmones ir pagrįstus dalykus…

– Kvaily, paskutinis kvaily! Kai eini tiesiai link savo tikslo, galva ir širdis apsvaigusios Dievu, ar tau rūpi vėjo staugimas ar žiogo čirškimas, ar baubimas, urzgesys ar žvengimas?..

Beje... tatai neišvengiama: nenorėk laukams įstatyti duris.

Patiri didelę negandą? Slegia priešiškumas? Kartok, labai iš lėto, tartum skonėdamasis, šią stiprią ir vyrišką maldą:

„Teįvyksta, teišsipildo, tebūna pagirta ir amžinai garbinama virš visų dalykų teisingiausia ir mieliausia Dievo Valia. Amen. Amen“.

Užtikrinu tave, kad atgausi ramybę.

Nežinau, ko tu būgštauji. Kristaus priešai niekad nebuvo per daug nuoseklūs.

Po Lozoriaus prikėlimo iš numirusių būtų turėję nusileisti ir išpažinti Jėzaus dievybę. Betgi ne: „Užmuškim tą, kuris duoda gyvenimą“, – sakė jie.

Ir šiandien taip pat kaip vakar.

Kovos ir kitų priešiškumo valandomis, kada galbūt „gerieji“ užvers tavo kelią kliūtimis, pakelk savo apaštalo širdį: išgirsk Jėzų, kalbantį apie garstyčių grūdelį ir raugą. Ir sakyk Jam: edissere nobis parabolam – išaiškink man palyginimą.

Ir jausi džiaugsmą, gėrėdamasis būsima pergale: štai dangaus paukščiai tavo besiskleidžiančio apaštalavimo medžio prieglobstyje; ir štai visa įrūgusi tešla.