Punktų sąrašas

„Paprastai žmonės šykšti aukoti pinigų, – rašai man. – Šnekos, triukšmingas entuziazmas, pažadai, planai. Bet atėjus aukojimo valandai tik nedaugelis „paremia pečiais“. O jei ir duoda, tai turi būti susieta su kokia nors pramoga – šokiais, loterija, kinu, užkandžiais – arba aukotojų sąrašas turi būti skelbiamas spaudoje“.

Liūdnas vaizdas, tačiau yra išimčių: ir tu būk iš tų, kurie duoda išmaldą neleisdami kairei žinoti, ką daro dešinė.

Knygos. Tiesiau ranką kaip vienas Kristaus vargšelių ir prašiau knygų. Juk knygos maitina daugelio studentų katalikiškus apaštališkus „Romos“ protus.

Tiesiau ranką kaip vienas Kristaus vargšelių... ir kaskart likdavau apviltas!

Kodėl žmonės nesupranta, Jėzau, kokią gilią krikščionišką artimo meilę reiškia šita išmalda, veiksmingesnė nei geriausia duona?

Esi pernelyg naivus. Atseit taip maža tų, kurie įgyvendina artimo meilę! Atseit senų rūbų ar smulkių monetų davimas nėra artimo meilė... Ir pasakoji man apie savo patirtį bei nusivylimus.

Man ateina tik tokia mintis: tu ir aš stenkimės duoti ir pasiaukoti negailėdami savęs. Ir išvengsim, kad tie, kurie su mumis bendraus, neįgytų tavo liūdnos patirties.

Divitiae, si affluant, nolite cor apponere – jei į tavo rankas plūsta turtai, neįdėk į juos širdies. Stenkis juos panaudoti dosniai. O jei prireiks – ir didvyriškai.

Būk vargdienis dvasia.

Kokių šventų priemonių turi neturtas! Atsimeni? Tam apaštaliniam žygiui finansiškai nepalankiu metu atidavei jam paskutinį skatiką. Ir Dievo kunigas tau tarė: „Ir aš tau atiduosiu visa, ką turiu“. Tu – ant kelių. Ir nuskambėjo: „Visagalio Dievo Tėvo, Sūnaus ir Šventosios Dvasios palaima tenužengia ant tavęs ir visada tepasilieka“.

Tu tebesi įsitikinęs, kad tau buvo gerai užmokėta.