Punktų sąrašas

Atsikratyk provincializmo dvasios. Taurink savo širdį, kol ji taps visuotinė, „katalikiška“. Neplasnok it naminė višta, kada gali lyg erelis kilti į aukštybes.

Menkinti tave? Tu... vienas iš minios? Bet juk tu gimęs būti vadu! Tarp mūsų nėra vietos drungniems. Nusižemink, ir Kristus vėl tave uždegs Meilės ugnimi.

Turi ambicijų: trokšti žinoti..., vadovauti..., nori būti drąsus. Gerai, puiku! Bet... dėl Kristaus, dėl Meilės.

Santuoka tinka paprastiems kareiviams, bet ne Kristaus generaliniam štabui. Panašiai kaip valgis būtinas kiekvienam individui, palikuonių gimdymas būtinas tik rūšiai, o pavieniai individai gali ir be to.

Troškti vaikų? Paaukoję kūno egoizmą, po savęs paliksime vaikų, daug vaikų... ir neišdildomą šviesos pėdsaką.

Kodėl kitus vertindamas, kritiką atmieši savo paties nesėkmių kartėliu?

Ana moteris, kuri Simono Raupsuotojo namuose Betanijoje patepė Mokytojo galvą brangiu tepalu, primena mums pareigą nieko nešykštėti, kai garbinam Dievą.

Visa prabanga, didybė ir grožis man atrodo per menki.

O prieš tuos, kurie užsipuola dėl pašventintų indų, liturginių rūbų bei altorių puošybos turtingumo, iškyla Jėzaus pagyrimas: opus enim bonum operata est in me – ji man padarė gerą darbą.

Divitiae, si affluant, nolite cor apponere – jei į tavo rankas plūsta turtai, neįdėk į juos širdies. Stenkis juos panaudoti dosniai. O jei prireiks – ir didvyriškai.

Būk vargdienis dvasia.